Turizmas po Lietuvą www.TPL.lt

Senovinės bitininkystės muziejus

admin — Wed, 02 May 2012 08:42:34 +0000

Senovinės bitininkystės muziejus yra vienintelis toks muziejus Lietuvoje. Muziejų Stripeikiuose įkurė Bronius Kazlas su žmona 1984 metais. Ekspozicija užima 6 pastatus, didelė dalis jos yra lauke. Daugybė medinių skulptūrų-avilių, tame tarpe ir bičių dievo Babilo ir bičių deivės Austėjos skulptūros. Aplinka iš tiesų labai įspūdinga!

Muziejus dirba visomis darbo dienomis 10-19 val., išskyrus pirmadienius. Jei atvažiavote per vėlai ar nedarbo dieną, nenusiminkite, į muziejaus teritoriją užeiti galite – įspūdis bus tas pats, tik tiek, kad neišgirsite įdomių bitininko pasakojimų.

Muziejuje sužinosite apie bitininkystės raidą nuo senovės iki šių laikų. Specialiai įrengtuose aviliuose, per stiklą, galėsite pamatyti kaip gyvena bitės.

Į muziejų važiuoja ne tik ekskursijos, bet ir vestuvininkai. Muziejaus darbuotojai jauniesiems lūpas tepa medumi, linki visą gyvenimą eiti kartu.

Rugpjūčio 15 d. muziejuje vyksta Medkopio šventė.

Adresas
Stripeikiai (Aukštaitijos nacionalinis parkas), LT-30220, Ignalinos rajonas.
Tel./faksas (kartu ir Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos) (8~386) 53135, (8~687) 59330.
Asmuo kontaktams – muziejaus vadovė Zita Stasytienė.
El. paštas: anp@anp.lt

Darbo laikas
Gegužės 1 d. – spalio 15 d.:
antradieniais – sekmadieniais 10.00–19.00 val.

Bilieto kaina
Suaugusiems – 3 Lt;
Vaikams, moksleiviams, studentams, pensininkams – 1 Lt.

Ekskursijos kaina suaugusiųjų grupei – 30 Lt, vaikų, moksleivių, studentų grupei – 20 Lt

Ūlos akis ir apžvalgos aikštelė

admin — Tue, 01 May 2012 18:35:38 +0000

Pavasarį apsilankiau Dzūkijos nacionaliniame parke. Didelį įspūdį paliko Ūlos akis. Tai verdenė, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip bala, tačiau pažiūrėjus atidžiau viduryje jos išvysite nežymiai kunkuliuojantį vandenį. Netoli Ūlos akies įrengta regykla – apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria iš tiesų gražus vaizdas. Šį nuostabų gamtos kampelį rasite Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijoje netoli Mančiagirės.

Daugiau informacijos ieškokite čia.

Pašilių stumbrynas Panevėžio rajone

admin — Sun, 29 Apr 2012 04:38:04 +0000

Čia auginami stambiausi Europos laukiniai gyvūnai – Lietuvos stumbrai, kurie yra saugoma gyvūnų rūšis, įtraukta į tarptautinę Raudonąją knygą. Maždaug 20 stumbrų gyvena aptvaruose ir dar 30 laisvėje.
Stumbrynas įsteigtas 1969 metais.

Lankytojai gali gėrėtis stumbrais nuo dengtos pakylos – apžvalgos aikštelės, atsikvėpti naujose pavėsinėse šalia stumbrų aptvaro bei ilgesnį laiką stebėti kaimenės gyvenimą.
Jūsų patogumui įrengta laužavietė su suolais ir grindiniu.
Tai unikali galimybė gėrėtis stumbrais iš arti, stebėti kaip jie maitinasi, braižo savo didžiules nugaras į medžių kamienus, ilsisi saulės atokaitoje. Ekskursijos vadovas lankytojus supažindins su europinių stumbrų gyvenimu, papasakos daug įdomių pasakojimų apie stambiausius laukinius gyvūnus.

Dar iki XVI a. stumbrai buvo plačiai paplitę visoje Europoje. Jie gyveno retuose lapuočių ir mišriuose miškuose, stepėse, kalnuose. Ilgainiui dėl žemdirbystės plėtros, spartaus žmonių gausėjimo ir beatodairiškos medžioklės stumbrai buvo išstumti į jiems mažai tinkamus gyventi, nuošalius, gūdžius miškus. Iki 1854 metų Lietuvoje buvo išnaikinti visi stumbrai. 1919 m. Lenkijoje Belovežo girioje buvo nušauta paskutinė laisvėje gyvenusi stumbrė.

Stumbrų veisimo Lietuvoje galimumas pirmą kartą buvo svarstytas 1966 metais Sąjunginiame pasitarime Maskvoje. Stumbrynui įsteigti buvo numatytas mišrus Pašilių miškas Panevėžio rajone Krekenavos girininkijoje. 1969 m. iš Rusijos Prioksko teraso rezervato, į 50 ha plote įrengtus aptvarus buvo atvežti pirmieji du belovežiniai stumbrai – MOTOK ir MODA. 1970 metais atvežti dar šeši stumbrai, o 1972 metais – dar du stumbrai. 1971 metais MODA atvedė pirmąjį stumbriuką. Jis buvo pavadintas GIRINIU. Lietuvoje stumbryne gimstantiems stumbriukams pagal tarptautinį susitarimą duodami vardai, prasidedantys raidėmis GI. Jiems suteikiamas ir tarptautinis numeris. Jau 1973 metais 5 stumbrai iš aptvarų išleidžiami į Pašilių mišką. Dar po du išleista 1975 ir 1976 metais. Taip Lietuvoje buvo pradėta formuoti laisvųjų stumbrų banda. Laisvėje gyvenantys stumbrai pradėjo veistis. 1977 metais laisvėje gyveno 13 stumbrų, iš jų 9 patinai ir 4 patelės.

Stumbryną aplanko daug turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių.

Darbo laikas
P – nedarbo diena
A – 8 – 17 val.
T – 8 – 17 val.
K – 8 – 17 val.
P – 8 – 17 val.
Š – 8 – 17 val.
S – 8 – 17 val.
Pietų pertrauka nuo 13 – 14 val.

Stumbrai šeriami:10 – 11 val.

Norint užtikrinti sėkmingą Jūsų apsilankymą, siūloma ekskursiją užsisakyti iš anksto adresu:
Petriškių k., Krekenavos pšt., 38305 Panevėžio r.
Tel. +370 45 593339
El. paštas krekenava@panmu.lt

Stumbrininkai – jėgeriai
Rytas Papšys
Mob. tel. +370 686 16434
Eugenijus Družas
Mob. tel. +370 620 59809

Krekenavos girininkijos girininkas Jonas Leika
Mob. tel. +370 686 91852

Kaina:
Vaikams ir moksleiviams – 2 Lt
Suaugusiems – 4 Lt
Ekskursijos vadovo paslaugos – 10 Lt

Adresas
Girelė, Ramygalos sen., Panevėžio r. sav.
tel. 8 68758571 , 8 68616434

www.panmu.lt

Vaiguvos upelis-gatvė

admin — Fri, 27 Apr 2012 20:37:33 +0000

Tai unikali vieta, nes šioje gatvėje gyvenantys žmonės, neturi kito susisiekimo, tik gatve – upe. Vaiguvos upeliu-gatve einama ir važiuojama. Gruntas yra tvirtas, akmenuotas. Upelio vagoje gulėjo riedulys, ant kurio pasivaikščiojimų metu ilsėjosi ir rašė daktaras V. Kudirka.

Vaiguvos upelis-gatvė yra Šakių rajone, Plokščių gyvenvietėje.

Kryžių kalnelis Merkinėje

admin — Fri, 27 Apr 2012 12:15:57 +0000

Tai masiniai kapai, kuriuose buvo užkasinėjami žuvę Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo (1944 – 1953 m. ) dalyviai. 1972 m. šioje vietoje buvo įrengtas Merkinės vidurinės mokyklos stadionas.
Kryžiai pradėti statyti 1989 m. Merkinės Sąjūdžio grupės vadovo Juozo Kaupinio iniciatyva.
Šiuo metu Kryžių kalnelyje stovi apie 200 įvairių kryžių ir koplyčia.
Dabar kryžių kalnelis globojamas Merkinės kraštotyros muziejaus.

Daugiau informacijos dėl kryžių kalnelio teiraukitės
Tel.: (8-689) 26504, (8-310) 57178.

Šventaduobė

admin — Thu, 26 Apr 2012 20:26:29 +0000

Akmeniniai laiptai veda prie Didžiupo upelio slėnyje įrengtos koplytėlės. Šią vietą žmonės vadina Šventaduobe.
Legenda pasakoja, kad kažkada Nemunu plaukė Marijos paveikslas. Piemenys jį pagavo ir atnešė į bažnyčią. Iš bažnyčios paveikslas pradingo, o žmonės jį rado prie šaltinio nedidelio upelio krante. Paveikslą vėl ir vėl nešė į bažnyčią, bet ir čia paveikslas dingdavo ir atsirasdavo vis prie to paties šaltinėlio. Tada žmonės nutarė toje vietoje pastatyti koplytėlę su altorėliu ir palikti ten paveikslą. Pirmasis altorėlis ir koplytėlė buvo mediniai, pastatyti XIX a. Šie greitai supuvo, todėl apie 1927 – 1928 m. Plokščių ūkininko P. Rimkaus rūpesčiu Šventaduobė buvo atnaujinta. Iš akmenų išmūrytas altorėlis ir siena.Šalia trykštančio šaltinio vanduo, anot plokštiečių, turi stebuklingą gydomąją galią. Parcinkulio atlaidų metu čia laikomos šv. mišios. Čia taip pat vyksta giesmių ir poezijos popietės.

Šventaduobė yra Šakių rajone, Plokščių gyvenvietėje.

Kauno Botanikos sodas

admin — Tue, 24 Apr 2012 21:37:27 +0000

Botaniko sodas – tai nuostabus gamtos kampelis, kuriame matai pasaulio augalijos grožį ir įvairovę. Gausu čia medžių, krūmų ir gėlių. Keičiantis metų laikams, keičiasi ir augalijos spalvos. Atkeliavus pavasariui, vos tik pradėjus žaliuoti medžiams, o krokai žydrės tulpės pražysta visom vaivorykštės spalvomis. Bebaigiant suokti lakštingaloms, žiedais pasipuošia bijūnai, vilkdalgiai ir rožės nenusileidžia. Ir taip iki vėlyvo rudens šis nuostabus gamtos kampelis – botanikos sodas – džiugina kiekvieno lankytojo akis ir širdį.
VDU Kauno botanikos sodas lankomas ištisus metus. Intensyvus botanikos sodo lankymas prasideda balandžio mėnesį ir tęsiasi iki spalio pabaigos. Žiemos metu lankytojų dėmesys krypsta į Botanikos sodo oranžerijas, kuriose auginama dykumų, tropikų ir kitų geografinių juostų augalai. Oranžerijose galima pamatyti virš 1500 pavadinimų augalus. Daugumą lankytojų savo dydžiu stebina bananas. Kai sužinai, kad tai pati didžiausia žolė, aukščiu siekianti virš 10 metrų ir matai nokstančius vaisius negali patikėti, kad tai yra Lietuvoje. Visu savo grožiu, tvirtomis orinėmis šaknimis įsitvirtinęs, į šonus išskleidęs savo galingas šakas lankytojus pasitinka tipiškas Indijos atstovas – bengalinis fikusas (vadinamas beždžionių medžiu), turintis virš 60 metų. Tad oranžerijos botanikos sode yra vienas iš gausiausiai lankomų objektų tiek žiemos, tiek vasaros metu.
Atvyksta gana daug ekskursinių grupių iš įvairių mokyklų. Botanikos sode laukiamos ir socialiai remtinos
(invalidų, vaikų globos namų, pensionatų auklėtinių) grupės iš įvairių Lietuvos kampelių. Dažni svečiai botanikos sode – vestuvinės svitos, kur jaunieji savo pirmuosius bendro gyvenimo žingsnius įamžina foto nuotraukose ir video juostose gražiame gamtos prieglobstyje tarp augalų. Vasarą Kauno botanikos sodas kauniečiams ir svečiams tarnauja kaip poilsio zona.
Mokomajai praktikai Į VDU Kauno botanikos sodą atvyksta studentai iš įvairių mokymo įstaigų: VDU, LŽŪU, Vilniaus pedagoginio universiteto, Kauno medicinos universiteto, Kauno dailės instituto ir kitų mokymo institucijų.
Botanikos sode jau tapo tradicija „augalų žydėjimo savaičių“ organizavimas. Šios augalų žydėjimo savaitės skelbiamos spaudoje ir TV laidose. Specialistai paruošia stendinius pranešimus apie reklamuojamus augalus. Atvykę lankytojai gali ne tik susipažinti su reklamuojamais augalais, bet ir gauti išsamią konsultaciją apie tų augalų auginimą, priežiūrą ir tuo pačiu įsigyti sodinukų.
Jau kelinti metai Kauno botanikos sode rengiama šventė skirta vaikų gynimo dienai. Programoje būna įvairūs renginiai – spektakliai, žaidimai, atrakcionai – skirti vaikams.
Poezijos pavasariai taip pat neaplenkia botanikos sodo. Lietuvos ir užsienio poetų eilės liejasi gegužės mėn. pabaigoje.
Sukauptos didžiulės augalų kolekcijos – tai visos Lietuvos turtas. Augalų kolekcijos turi būti išsaugomos, gausinamos ir prieinamos plačiai visuomenei, ypač studentijai, moksleiviams.

Informaciją apie kainas rasite čia.

Kontaktai
Adresas: Ž. E. Žilibero g. 6, LT-46324 Kaunas
Telefonas (8 37) 390 033
Faksas (8 37) 390 133
El. paštas dir@bs.vdu.lt
Interneto svetainė http://botanika.vdu.lt

Liškiavos piliakalnis, alkakalnis

admin — Sat, 14 Apr 2012 13:46:25 +0000

Liškiavoje yra piliakalnis su XV a. pradžios pilies bokšto liekanomis, alkakalnis,
XVIII a.pradžioje statyta Švč. Trejybės bažnyčia ir dominikonų vienuolynas su gausiais dailės paminklais.

Liškiavos piliakalnis
Ant Liškiavos piliakalnio stūkso mūrinės pilies bokšto likučiai. Po kryžiuočių sutriuškinimo Žalgirio mūšyje statyba nebuvo tęsiama, kadangi pilis neteko gynybinės reikšmės, todėl gynybinė pilis liko nebaigta statyti. Padavimai pasakoja apie olą po Liškiavos pilimi su auksinėmis sienomis.
Piliakalnis, dar vadinamas Pilies kalnu, yra stačiašlaitė kalva. Iš pietų ir pietryčių jį juosia Nemunas, šiaurės ir vakarų pusėje yra daubos. Vakarinėje pusėje esanti apie 17 m gylio dauba piliakalnį skiria nuo Liškiavos alkakalnio.
Buvo atlikti piliakalnio archeologiniai kasinėjimai ir rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, akmenų grindinių liekanų, gyvulių kaulų, kaulinių ir metalinių darbo įrankių, papuošalų.
Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Alkakalnis
Alkakalnis dar vadinamas Bažnyčios kalnu.
Manoma čia buvus gamtameldžių šventvietę, kurios vietoje po krikščionybės įvedimo Lietuvoje (1387 m.) pastatyta krikščionių bažnyčia.
Alkakalnio papėdėje Nemune rastas mitologinis akmuo su jaučio pėda (26 cm ilgio ir 15 cm pločio).
Nustatyta, kad ant kalno, aikštelės šiauriniame pakraštyje, XV a. antroje pusėje – XVI a. pirmoje pusėje buvusi medinė bažnyčia, kuri XVI a. vid. sudegė, netrukus atstatyta, prie jos įrengtos kapinės.

Kaip rasti
Visa tai rasite Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Liškiavos kaimo (Merkinės seniūnija) pietvakariniame pakraštyje, Nemuno kairiajame krante.

Medvėgalio kalnas

admin — Fri, 13 Apr 2012 12:21:13 +0000

Medvėgalio kalnas (kalva) yra vienas iš žinomiausių Lietuvoje. Jo aukščiausia vieta siekia 234,6 m. Apsilankiusieji neretai teigia, kad tai vienas iš įsimintiniausių ir gražiausių kalnų šalyje, apsuptas pelkių.

Medvėgalio archeologinį kompleksą sudaro Piliorių, Ąžuolų, Suomių piliakalniai, Alkakalnis, netoliese esanti Medvėgalio Kūlgrinda ir Medvėgalio kalnas – iš viso teritorija apima apie 40 hektarų. Medvėgalio takai yra sutvarkyti, čia, po Žemaitijos kalnų širdį, kviečiami pasivaikščioti turistai. Giedrą dieną nuo kalno galime pamatyti 14 bažnyių bokštus, už 30 km. esantį Šatrijos kalną ir netoliese esančius piliakalnius.

Čia kadaise yra stovėjusi Medvėgalio pilis, kuri buvo vadinama Medovagle. Pasak legendų ji buvusi labai tvirta ir nuolat puldinėjama teotonų riterių (kryžiuočių), bet neįveikiama. Tik 15 amžiaus pradžioje ji buvo sudeginta ir kalbama, kad pilies stiprybė perėjusi į kalną.

Pasak kalbininkų, Medvėgalio kalno vardas yra kilęs nuo “medė” ir “gale” reiškiančių miško gale.

Kalnas yra Varnių regioniniame parke.

Merkinės piliakalnis

admin — Mon, 09 Apr 2012 07:46:47 +0000

Merkinės piliakalnis yra Merkio ir Nemuno santakoje, Varėnos rajone. Į jį veda laiptukai. Nuo šio piliakalnio atsiveria fantastinis vaizdas. Piliakalnyje vyko archeologiniai kasinėjimai. Manoma čia buvo seniausia gyvenvietė, įkurta net prieš 10000 tūkstančių metų. Aptikti archeologiniai radiniai datuojami 11 – 17 a. po Kr. Rasta daug geležies ir vinių. Viduramžių rašytiniuose šaltiniuose Merkinės žemė (Merken) pirmą kartą paminėta 1377 m. Istoriniai dokumentai liudija, kad jos centras Merkinės pilis (Merkenpil, Merkenpile) tris kartus, 1391, 1394 ir 1403 m., buvo užpulta kryžiuočių.