Ši informacija yra paruošta Lietuvos Turizmo informacijos centrų (Všį Ignalinos rajono, Všį Švenčionių, Všį Utenos ir Všį Zarasų rajono tic). Poilsiautojai yra kviečiami susipažinti su autentiškais Gaveikėnų, Ginučių, Pakretuonės, Bruknynės (Borovkos), Pakaso, Minčios, Antalieptės bei Titiškių vandens malūnais ir pasigrožėti nepakartojama Aukštaitijos nacionalinio parko ir Gražutės regioninio parko gamta.

Gaveikėnų vandens malūnas

Šis vienaaukštis malūnas pastatytas XIX amžiuje, stovi prie Palaukinio upelio, Gaveikėnų kaimo pietrytinėje dalyje, pamiškėje visai netoli kelio Ignalina – Ginučiai (Gaveikėnų km., Ignalinos seniūnija, Ignalinos r.). Šalia malūno rasite užtvanką su tiltu, čia dažnai atvyksta maudytis poilsautojai. Malūno pastatui tautodailininkas Teofilis Patiejūnas išdrožė keletą velnių skulptūrų. 1978 m. šis malūnas įtrauktas į kultūros vertybių registrą.
Apie Gaveikėnų malūną žinoma ne viena legenda. Paklauskite vietinių gyventojų – būtinai papasakos bent vieną. Pavyzdžiui: vieną kartą šeimininkas malūnininką išvarė vidurnaktį grikių malti, su mintimi, kad velniai jam šonus aplamdys. Kitą rytą šeimininkas atvykęs į malūną žiūri – malūnininkas knarkia, o velniai surišti grandine cypia. Tikima, kad velniai dar ir dabar ten niekšybių pridaro.
Šiuo metu malūnas yra tvarkomas ir pritaikytas vaikų ir jaunimo stovykloms rengti ir dvasininkų poilsiui.

Ginučių vandens malūnas

Ginučių vandens malūną XIX a. antroje pusėje pastatė dvarininkas Gimžauskas iš Linkmenų į talką pasikvietęs kelis ūkininkus. Tačiau šiuo malūnu ne visi buvo patenkinti, nes per jį buvo užtvindyti valstiečių dirbami laukai, todėl vyko valstiečių ir Gimžausko vietiniai teismai. Po Gimžiausko mirties visas malūnas atiteko kaimui. Per karą daugelis aplinkinių malūnų buvo sudeginti arba nugriauti, todėl čia malti grūdų žmonės atvažiuodavo iš atokiausių vietovių.  Ant sienų malūno patalpose kabantys tautodailininko Petro Gaižučio paveikslai byloja apie įvairiausius pasakojimus ir legendas, susijusius su malūnu. Apie 1968 sugedus malūno įrangai, malūnas nustojo veikęs, o 1978 m. malūną nupirko Ignalinos turistinė bazė ir pradėjo jį remontuoti. Šiuo metu malūnas saugomas valstybės ir priklauso Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijai, čia įrengtas įrengimų muziejus. Daugiau informacijos.

Malūną rasite Ginučių kaimo šiaurės rytinėje dalyje.

Pakretuonės vandens malūnas

Šis malūnas dar kitaip žinomas kaip Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokymo bazė ir žinybinė stovyklavietė. Jis pastatytas prie Pakretuonės upės (Pakretuonės km., Švenčionėlių sen., Švenčionių raj.) ir šiuo metu yra suremontuotas, tačiau neveikia. Istorinių šaltinių apie šį malūną nėra išlikę daug, žinoma, kad jis veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Yra išlikęs autentiškas vandens sukamas ratas.

Pakaso vandens malūnas

Pakaso vandens malūno girnas (Stripeikių km., Linkmenų sen., Ignalinos raj.) kadaise suko Tauragnos upelis, prie malūno įtekantis į Pakaso ežerą. Jis pastatytas kaip ir daugelis iš šių malūnų – XIX a. Sklando graži legenda, kad malūne gyveno malūnininkas su savo gražuole ilgakase dukra ir vieną naktį į malūną užsuko svetimšalis pirklys ir prašėsi nakvynės. Malūnininkas jį svetingai priėmė. Kitą diena pirklys dingo net neatsisveikinęs. Paaiškėjo, kad jis suvedžiojo malūnininko dukrą ir iškeliavo. Dukra ilgai sielojosi, verkė, niekaip nesulaukė pirklio, todėl nusiskandino ežere. Kalbama, kad vėjui papūtus ežeras pasipuošia raibuliuojančiomis juostomis. Sakoma, kad tai malūnininko paskendusios dukters kasos. Beje, ežero vardas ir yra kilęs nuo žodžio “kasa”.

Minčios vandens malūnas

Šis malūnas – Tauragnų dvaro pastatas, pirmą kartą ir buvo aprašytas Tauragnų dvaro 1792 m. inventoriuje. Pagal inventorių, malūno milo vėlyklos piesta ir grūstuvai seni, vandens ratas, tiltas per Minčios upelį ir velenas – nauji. Įdomu ir tai, kad malūne buvo ir kūjis akmenims trupinti, senas ketaus katilas. Gali būti, kad malūnas pastatytas iš anksčiau čia buvusio malūno, pastatyto XVIII a. pirmojoje pusėje, kuriame kadaise veikė dirbtuvė-kalykla. Šioje dirbtuvėje, kurioje daugiausiai buvo kalami variniai puodai, 1863 m. sukilimo dalyviai liejo šovinius.
Šalia malūno yra medinis tiltelis, o poliai sutvirtinti betonuojant. Kadaise čia buvo ir užtvaka, tačiau 1970 m. ji buvo išardyta. Per buvusį tvenkinį nutiestas kelias. 1986 m. vėl įrengtas tvenkinys. Šiuo metu malūne veikia “Rtų skirstomųjų tinklų” įmonės pilsio bazė.

Minčios km., Utenos raj.

Bruknynės vandens malūnas

Bruknynės malūnas dar kitaip yra vadinamas Borovkos vandens malūnu. Jį rasite Bruknynės kaime, Kaltanėnų seniūnijoje, Švenčionių rajone, Šventosios upės dešiniajame krante. Čia rasite užtvanką su mediniu tilteliu per upę. Malūnas veikė nuo 1927 metų, jį pastatė caro kariuomenės pulkininkas Mordovinas. Iki šiol yra išlikusios senosios girnos, durys ir maišų kėlimo įranga. 1992 metais malūne pradėję šeimininkauti nauji savininkai, kurie rūpinosi malūno atgaivinimu. Jie pradėjo restauravimo darbusir gavo paramos iš Kultūros paveldo departamento. Lankytojai čia yra laukiami.

Antaliepės vandens malūnas

Malūnas yra romantizmo laikotarpio architektūrinis paminklas, jį rasite Antaliepėje (Antaiepės sen., Zarasų raj.). Jis buvo pastatytas 1855 m. dešiniajame Šventosios upės krante, senojo malūno vietoje. 1924 m. malūne buvo įrengta elektros energijos gamybos stotelė, kuri tiekė energiją Antalieptės miesteliui ir dviem kaimams. Vėliau pastačius Antalieptės HES, vandens pavaros mechanizmai sunyko.

Tiltiškių vandens malūnas

Kaip jau pastebėjome, Šventoji yra didžiausia Zarasų krašto upė, kuri yra viena patogiausių upių vandens malūnų statybai. Tiltiškių vandens malūne veikė elektrinė, tiekusi elektros energiją Tiltiškių kaimo ir Salako miestelio gyventojams. Šiuo metu malūne yra įkurtas Energetikos muziejus su 5000 eksponatų (buvusio malūno ir elektros įrenginiai, įvairi stendinė medžiaga ir kt.).

Tiltiškių km., Salako sen., Zarasų raj.

Lankytojai priimami kiekvieną trečiadienį nuo 12 iki 13 val. Fabriko direktorius turi teisę bet kada, įspėjęs prieš savaitę, keisti lankymo dieną/valandą, jei to iš tiesų reikia.
Mokomoji programa turiniu ir forma pritaikyta vidutinio mokyklinio amžiaus vaikams. 10 metų ir vyresni vaikai lankosi bendrovėje su tėvų žinia ir leidimu. Grupę gali sudaryti 10 – 20 žmonių.

Šokolado mokyklą rasite adresu:
Taikos pr. 88, Kaunas
8-37-305110
el. paštas: rbagdoniene@krafteurope.com

Polderis – tai nusausinta ir pylimu atskirta žemuma, iš kurios vanduo šalinamas siurbliais. Tai ypatingai aktualu Šilutės rajone, dėl kiekvienais metais kylančios potvynių grėsmės.

Tel. +370 441 58359, +370 441 52290,
Fax +370 441 62236
Uostadvario k., Šilutės r.

Šilutė

Didžiąją rajono dalį užima Nemuno delta. Administracinis rajono centras – Šilutė. Rajone užregistruota per 150 kultūros paminklų. Šilutės mieste išlikę daug senų pastatų, tokių kaip teismas ir kelėjimas (1848 m.) gaisrinė (1911 m.), senasis paštas (1905 m.) ir kt.

Senovėje Šilutės rajono žemė vadinosi Lamata (1252 m.) – „žema, pelkėta vieta“. Ji ribojosi su prūsų, kuršių ir žemaičių žemėmis. Nemuno deltos upės ir Kuršių marios nuo seniausių laikų buvo labai žuvingos, todėl čia kūrėsi žvejai. Daug kartų Šilutė siekė gauti miesto teises, tačiau tam nuolatos pasiprešindavo Klaipėda ir Tilžė. Tiktais 1910 metais, sujungus tris kaimus (Verdainę, Žibus ir Šilokarčemą), Šilutė tapo miestu.

Miestas gali didžiuotis puošnia bažnyčia, kuri pastatyta 1926 metais. Jos bokštas siekia 50 metrų ir jame yra trys varpai ir miesto laikrodis. Bažnyčios viduje galite pamatyti R. Pfeiferio tapybos freskas. Altoriaus freskoje nutapyti žymūs žmonės – A. Dantė, M. Liuteris, S. Bachas, o apačioje, ypač nusipelnęs Šilutei, rankose laikąs bažnyčios maketą -Hugo Šojus, kuris didžiąją savo energijos dalį atidavė miesto gerovei. Savo dvare jis įkūrė muziejų (Dabartinis Šilutės muziejus).

Rusnė

tai viena seniausių gyvenviečių Nemuno deltoje, įkurta dar XV amžiuje. Tai vienintelis Lietuvos miestas esantis saloje. Vasaros metu Rusnė tampa poilsiautojų lankoma vieta. Čia rasite ir turizmo informacijos centrą. Rusnės saloje galima aplankyti bažnyčią, etnografinę K. Banio žvejo sodybą, kas galėtų sudominti ir daugelį Lietuvos žvejų. Taip pat čia rasite Uostadvario švyturį ir pirmąją vandens kėlimo stotį.

Kintai

Tai kurortinė gyvenvietė prie Kuršių marių, turinti labai seną bažnyčią (1705 m.). Netoli Kintų gyveno anglų kilmės žvejybos inspektorius 1844 m. įvedęs Kuršių marių žvejų laivų žymėjimą vėtrungėse ir tokių puošnių vėtrungių nebuvo niekur kitur Europoje. Būtent netoli kintų yra Lietuvoje Venecijos vardą užsitarnavęs Minijos (Mingės) kaimas.

Ventės ragas

Ventės ragas daugeliui pažįstamas dėl jame įsikūrusios paukščių žiedavimo stoties. Ventės rago ornitologinėje stotyje veikia muziejus. Kasmet čia rengiamas trumpametražių filmų festivalis “Tinklai”.

Švėkšna

Šis miestelis gali pasigirti didžiausia (75 m) rajone raudonų plytų bažnyčia ir grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, Genovaitės vila, rūmais, tvenkiniais ir skulptūromis. Miesto centre rasite didžiulę turgaus aikštę. Sename parke yra ir miestelio muziejus. Grafų rūmai ir dar vienas parkas yra miestelio gale, už senųjų kapinių, ten stovi senas malūnas, kuriame šiuo metu įrengtas viešbutis ir puikus restoranas.

Žemaičių Naumiestis

Šis miestelis nuo seno turėjo prekybos privilegiją, o nuo 1792 m. Magdeburgo teisę. Miestelio senoje medinėje bažnytėlėje galima pamatyti senosios tapybos bei sluptūros darbų. Netoliese veikia ir muziejus. Įdomu tai, kad netoli Žemaičių Naumiesčio gimė ir užaugo pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas.

Degučiai

Čia stovi unikali medinė, 1757 m. pastatyta vienintelė Europoje trikampė medinė bažnytėlė, o šalia jos – medinė varpinė bei koplytstulpis su kaltinio metalo kryžiumi – saule, būdinga sakralinei lietuvių architektūrai.

Vainutas

Čia kelią pradeda Šyšos upė. Šiame miestelyje raštininko padėjėju dirbo poetas Antanas Baranauskas.

Katyčiai

Tai vienas seniausių miestelių Šilutės rajone. Šis miestelis išsidėstęs palei Šyšos upę.

Juknaičiai

Juknaičiai – naujosios kaimo architektūros pavyzdys. Dabar gyvenvietė pritaikyta poilsiui ir agroturizmui. Čia yra įkurtas Sveikatingumo centras su patogiais, jaukiais kambariais, žiemos sodu, sauna, baseinu ir vandens kaskadomis. Lankytojai gali pasilepinti gydomosiomis voniomis ir masažais.

Mažai iš mūsų žino, jog netoli Trakų yra dėmesio vertas pažintinis mokomasis pėsčiųjų takas Varnikų miške – čia suprasite ką reiškia laukinė gamta.
Apsilankyti verta kiekvienam iš mūsų: rasite įrengtus specialius medinius takelius per pelkes, tualetus, poilsiavietes. Na o einant specialia trasa rasite nemažai informacinių stotelių su aprašymais apie įdomius gamtos augalus, tokius kaip nuo dinozaurų laikų išlikusias žoles ar reiškinius (nykstantys ežeriukai). Priklausomai nuo metų laiko, rasite ir uogų, grybų…

Trasą įveikti užtrunka apie valandą, o kelias iki jos randamas gana paprastai – kryptis: Varnikų kaimas, o ten jau rasite nuorodas į pažintinį taką.

Varnikų pažintinis takas gali būti įtrauktas į vienos dienos aplink Vilnių dienotvarkės planus, o taip pat galėtumėte parodyti ir svečiams iš užsienio, kuriems be galo būtų įdomu pamatyti Lietuvos, žmogaus nepaliestos gamtos, grožį.

Tikriausiai daugelis svarstote, ar šiame labirinte įmanoma pasiklysti. Mes jus galime nudžiuginti, nes pasiklysti tikrai įmanoma! Ir ne vieną kartą. Būkite pasiruošę į kukurūzų lauko labirintą atvykti turint šiek tiek daugiau laisvo laiko ir bgūtinai pasiimkite geros nuotaikos bei šaunią draugų kompaniją, nes tikrai bus ką prisiminti.

Ši pramoga kainuoja, daugiau informacijos apie įkainius rasite oficialioje kukurūzų lauko labirinto svetainėje:
www.kukuruzulabirintas.lt

Labirintą rasite gana lengvai, jis yra šalia didžiulio medinio namo restorano „Trakų Dvarkiemis“, kelio Vilnius–Trakai 18 kilometre.

Tipas: Sodyba vienkiemyje

Sodybos vietos:

Viso vietų (su nakvyne): 16

Viso numerių: 6

Viso namelių: 2

Kainų ribos: 1500 Lt savaitei

Sodyba įsikūrusi vos 32 km. nuo Vilniaus centro (20km. nuo ribos), gražiame pušyne. 2.5 ha sklype, besiribojanti su Merkio upės vingiu (300 m). Pagrindiniame sodybos pastate yra 4 erdvus miegamieji, didelė virtuvė bei svetainė, tinkama švęsti 20-25 žmonėms, biblioteka; 3 WC, dušai, karštas vanduo, indai, virtuvės reikmenys, kepsninės. Sodyboje yra ir mažesnis 2 aukštų namelis, su atskiru WC ir dušu. Taip pat yra tinklinio, krepšinio aikštelės, didelis tvenkinys (90m/25m) su šalia stovinčia pirtimi, 2 baidairės. Tvenkinio  viduryje yra įrengtas namelis.

Sodyba tinkama tiek vienai šeimai, tiek didelei grupei. Joje galės pramogauti ir gamtoje nuo miesto triukšmo pailsėti tiek mėgstantys aktyvų (plaukimas  baidarėmis Merkio upe, krepšinis, futbolas, tinklinis, šaudymas iš lanko), tiek ramų (pirtis, žvejyba upėje ir tvenkinyje, uogavimas, grybavimas)  poilsį žmonės.

Kaina – 1500 Lt savaitei, 5500Lt – mėnesiui.

Šližiūnų k., Jašiūnų sen.,

Šalčininkų sav. LT

Pagrindinis mobilus: +370 698 45683

El. paštas: vilniausvaldos@takas.lt

Svetainės adresas: kaimoturizmosodyba.com

Sodybos orientacinė kaina:
Visos sodybos – nuo 1400lt
Pirties pastatas – nuo 600lt;
Kubilas – 120 lt.

Į kainą įskaičiuota:

- indai, stalo įrankiai;
- patalynė;
- šašlykinė, iešmai;
- malkos;
- muzikinis centras (CD, MP3);
- paplūdimio tinklinis;
- krepšinio aikštynas;
- futbolo aikštynas;
- gultai prie baseino;
- vieta automobiliams statyti.

Paslaugų kainos su kiekvienu klientu derinamos individualiai.

Maloniai kviečiame apsilankyti!!!

+37064044434
www.baubliusodyba.lt
baubliusodyba@gmail.com

Tuomet turime Jums džiugią žinią! Kauno tvirtovės VII fortas – 1889 metais Kaune pastatytas galingas gynybinis įtvirtinimas, dviejų pasaulinių karų liudininkas bei neįprastas ir savitas architektūros paminkas, atveria savo vartus bei duris lankytojams! Fortą galite aplankyti kaip turistinį objektą, kuriame gidės praves 45 min ekskursiją po fortą. Ekskursijos metu sužinosite daug įdomių ir netikėtų istorinių faktų. Sutvarkytose kareivinių salėse jau pradedama rengti istorinė ekspozicija.

Taip pat galime pasiūlyti keletą edukacinių programų, skirtų moksleiviams, tačiau įdomių ir suaugusiems:

1. Pirmasis Pasaulinis karas Lietuvoje: per svetimų valstybių dvikovą savosios valstybės atkūrimo link.
2. Kauno miesto istorija žemėlapiuose: gimtojo miesto raida XVIII — XX amžiuose.
3. VII fortas — lietuviška tragedija: žydų genocidas 1941 metais.
4. Ginklo kelias: nuo titnago iki kulkosvaidžio. XIX — XX a. šaunamųjų ginklų istorija gyvai.
Būkite vieni iš pirmųjų aplankiusieji Kauno tvirtovės VII fortą!

Darbo laikas:
Pentadieniais ir savaitgaliais nuo 10:30 iki 18:00 val.
(Susitarus iš anksto, galimi ir kiti ekskursijų bei edukacinių programų laikai.)
Ekskursijos bilietų kainos:
Vaikams – 3lt.
Suaugusiems – 6lt.

Išsamesnės informacijos apie edukacines programas ir Kauno tvirtovės VII forte vykstančius renginius bei vykdomą veiklą ieškokite www.karopaveldas.lt arba kreipkitės:
E.paštu: vladimir@karopaveldas.lt
Tel.: +37065566550
Arba: guste.zigutyte@karopaveldas.com
Tel.: +37063874187

Veliuona – viena seniausių, gražiausių ir įdomiausių Lietuvos gyvenviečių. Čia gyventa jau naujajame akmens amžiuje. 1291 m. pirmą kartą paminėta čia stovėjusi Junigedos pilis. Nuo 1315 m. ji vadinama Veliuonos vardu. Veliunos pilis buvo dažnai puolama, deginama ir griaunama kryžiuočių, bet lietuviai ją vis atstatydavo. Kad sugriautų jos įtvirtinimus, kryžiuočiai panaudojo net 4 taranus. Šią pilį jos gynėjai, matydami, kad negalės atsilaikyti, patys sudegino ir pasitraukė. Manoma, kad čia kryžiuočiams pirmą kartą panaudojus šaunamąjį ginklą, žuvo ir buvo palaidotas Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas. Jam atminti lietuviai supylė piliakalnį, kurį veliuoniškiai vadina Gedimino kapu.
Gedimino kapas yra į rytus nuo Veliuonos piliakalnio. Kalno šlaitai statūs, 30 m aukščio. Aikštelės plotas 1080 kv.m.

Veliuonos piliakalnis kitaip dar yra vadinamas Ramybės kalnu, kurio aukštis – 32 metrai. Ant šio piliakalnio stovėjusi pilis, o greta jos – įtvirtintas papilys. Pilis pasižymėjo natūralia, gynybai patogia situacija ir sudėtingais medžio, akmens mūro bei molio fortifikaciniais įrengimais. Jo centre – deivės Veliuonės aukuras.

Netoli piliakalnio yra Nemuno slėnio apžvalgos aikštelė, Veliuonos dvaro rūmai – kraštotyros muziejus, tel. 824842652.

Veliuonos seniūnija

tel. 824842623 ir 824842750