Turizmas po Lietuvą www.TPL.lt » Panevėžys

Pašilių stumbrynas Panevėžio rajone

admin — Sat, 24 Jan 2009 04:38:04 +0000

Čia auginami stambiausi Europos laukiniai gyvūnai – Lietuvos stumbrai, kurie yra saugoma gyvūnų rūšis, įtraukta į tarptautinę Raudonąją knygą. Maždaug 20 stumbrų gyvena aptvaruose ir dar 30 laisvėje.
Stumbrynas įsteigtas 1969 metais.

Lankytojai gali gėrėtis stumbrais nuo dengtos pakylos – apžvalgos aikštelės, atsikvėpti naujose pavėsinėse šalia stumbrų aptvaro bei ilgesnį laiką stebėti kaimenės gyvenimą.
Jūsų patogumui įrengta laužavietė su suolais ir grindiniu.
Tai unikali galimybė gėrėtis stumbrais iš arti, stebėti kaip jie maitinasi, braižo savo didžiules nugaras į medžių kamienus, ilsisi saulės atokaitoje. Ekskursijos vadovas lankytojus supažindins su europinių stumbrų gyvenimu, papasakos daug įdomių pasakojimų apie stambiausius laukinius gyvūnus.

Dar iki XVI a. stumbrai buvo plačiai paplitę visoje Europoje. Jie gyveno retuose lapuočių ir mišriuose miškuose, stepėse, kalnuose. Ilgainiui dėl žemdirbystės plėtros, spartaus žmonių gausėjimo ir beatodairiškos medžioklės stumbrai buvo išstumti į jiems mažai tinkamus gyventi, nuošalius, gūdžius miškus. Iki 1854 metų Lietuvoje buvo išnaikinti visi stumbrai. 1919 m. Lenkijoje Belovežo girioje buvo nušauta paskutinė laisvėje gyvenusi stumbrė.

Stumbrų veisimo Lietuvoje galimumas pirmą kartą buvo svarstytas 1966 metais Sąjunginiame pasitarime Maskvoje. Stumbrynui įsteigti buvo numatytas mišrus Pašilių miškas Panevėžio rajone Krekenavos girininkijoje. 1969 m. iš Rusijos Prioksko teraso rezervato, į 50 ha plote įrengtus aptvarus buvo atvežti pirmieji du belovežiniai stumbrai – MOTOK ir MODA. 1970 metais atvežti dar šeši stumbrai, o 1972 metais – dar du stumbrai. 1971 metais MODA atvedė pirmąjį stumbriuką. Jis buvo pavadintas GIRINIU. Lietuvoje stumbryne gimstantiems stumbriukams pagal tarptautinį susitarimą duodami vardai, prasidedantys raidėmis GI. Jiems suteikiamas ir tarptautinis numeris. Jau 1973 metais 5 stumbrai iš aptvarų išleidžiami į Pašilių mišką. Dar po du išleista 1975 ir 1976 metais. Taip Lietuvoje buvo pradėta formuoti laisvųjų stumbrų banda. Laisvėje gyvenantys stumbrai pradėjo veistis. 1977 metais laisvėje gyveno 13 stumbrų, iš jų 9 patinai ir 4 patelės.

Stumbryną aplanko daug turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių.

Darbo laikas
P – nedarbo diena
A – 8 – 17 val.
T – 8 – 17 val.
K – 8 – 17 val.
P – 8 – 17 val.
Š – 8 – 17 val.
S – 8 – 17 val.
Pietų pertrauka nuo 13 – 14 val.

Stumbrai šeriami:10 – 11 val.

Norint užtikrinti sėkmingą Jūsų apsilankymą, siūloma ekskursiją užsisakyti iš anksto adresu:
Petriškių k., Krekenavos pšt., 38305 Panevėžio r.
Tel. +370 45 593339
El. paštas krekenava@panmu.lt

Stumbrininkai – jėgeriai
Rytas Papšys
Mob. tel. +370 686 16434
Eugenijus Družas
Mob. tel. +370 620 59809

Krekenavos girininkijos girininkas Jonas Leika
Mob. tel. +370 686 91852

Kaina:
Vaikams ir moksleiviams – 2 Lt
Suaugusiems – 4 Lt
Ekskursijos vadovo paslaugos – 10 Lt

Adresas
Girelė, Ramygalos sen., Panevėžio r. sav.
tel. 8 68758571 , 8 68616434

www.panmu.lt

Seniausias Panevėžio namas

admin — Sun, 24 Aug 2008 19:12:09 +0000

Kranto gatvės 21 numeriu pažymėtas seniausias Panevėžio namas, kartu yra ir seniausias Lietuvoje archyvo pastatas. 1612 metais karalius Žygimantas Vaza leido Žemaitijos bei Upytės pavieto seniūnui Jeronimui Valavičiui Panevėžyje pradėti teismo ir jo archyvo statybą. Jie pastatyti 1614 metais ir tapo pavieto visuomeninio gyvenimo centru. Čia vyko teismai, pavieto kariuomenės apžiūros. Archyvo pastatas pagal savo paskirtį buvo naudojamas iki XIX a. antros pusės. Vėliau jis priklausė miesto savivaldybei. 1925 metais name įkurta muziejaus ekspozicija. Archyvas savo darbą atliko gerai – išlikusios 109 jame saugomos bylos, kurios dabar yra Vilniaus universiteto rankraštyne bei Lietuvos valstyvės istorijos archyve. Tai neįkainuojama krašto istorijos medžiaga.

Nepriklausomybės aikštė ir Švenčiausios Trejybės bažnyčia

admin — Sun, 24 Aug 2008 19:02:35 +0000

Balta, grakšti, su išdidžiai šaunančia bokšto smaile Švč. Trejybės bažnyčia – tikra Nepriklausomybės aikštės puošmena. Patys seniausi mieste katalikų maldos namai, pastatyti romantinio klasicizmo stiliumi, atlaikė stipriausius istorijos smūgius. Nepriklausomybės aikštės istorija prasideda nuo 1727 metais į Panevėžį atsikėlusių vienuolių pijorų. Mokslingieji pijorai įkūrė pirmąją mieste vidurinę mokyklą, kuri 105 metus buvo Panevėžio ir apylinkių švietimo centru. 1790 metais didelio gaisro metu pijorų bažnyčia , vienuolynas ir mokykla sudegė. 1803 metais pastatyta dabartinė Švč. Trejybės bažnyčia. Bažnyčia pastatyta iš lauko akmenų. 1847 metais Švč. Trejybės bažnyčia buvo pradėta perstatinėti į bizantiškojo stiliaus cerkvę. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai aptvėrė bažnyčios teritoriją ir ją pavertė rusų nelaisvių stovykla. Po karo maldos namai gražinti katalikams. Suremontuotas bažnyčios vidus ir pertvarkyta išorė – nugriautas bizantiškasis kupolas. Pastačius naują bokštą bažnyčia įgavo romantinio klasicizmo stiliaus bruožų. 1973 -1989 metais buvusiose bažnyčios patalpose veikė miesto parodų salė. Bažnyčios vargonai vėl suskambo ir Šv. Mišios pradėtos aukoti 1990 metais. Naujai įrengtą Švč. Trejybės bažnyčios interjerą papuošė įspūdingi Broniaus Bružo ir Eglės Valiūtės sukurti vitražai.

Adresas:
Sodų g. 2
Panevėžys, Lietuva
Tel. 8 45 465786

Panevėžio Juozo Miltinio teatras

admin — Sun, 24 Aug 2008 18:58:02 +0000

J. Miltinio teatras – unikalus miesto reiškinys. Fenomenas, privertęs didmiesčių gyventojus, teatro kritikus ir gerbėjus į nedidelį provincijos miestą pažvelgti kitomis akimis. Sovietmečiu teatro salė lūžo nuo žiūrovų, važiavusių turistiniais autobusais iš įvairių sovietinių respublikų. Dabartiniame J. Miltinio dramos teatre , įsikūrusiame pačioje miesto širdyje – šiaurinėje Laisvės aikštės dalyje, kuria kelių kartų aktoriai. Šalia vis retėjančio J. Miltinio mokinių būrio sėkmingai dirba viduriniosios kartos teatralai, Lietuvos Muzikos akademijos auklėtiniai: R. Jovas, L. Kondrotaitė, L. Sėdžius, V. Jevsejevas, A. Preidytė, A. Kėleris.

Adresas:
Laisvės a. 5,
Panevėžys
+370 45 584596
www.miltinio-teatras.lt

Kristaus Karaliaus katedra

admin — Sun, 24 Aug 2008 18:51:22 +0000

Kristaus Karaliaus katedra – visų Panevėžio parapijos bažnyčių globėja. Iš įvairių miesto vietų matyti didingas jos bokštas. Katedros pamatai sumūryti 1908 metais. Tačiau baigta statyti tik 1929 metais. Katedros fasadą puošia trimetrinės popiežiaus Pijaus XI ir arkivyskupo Matulevičiaus, Panevėžio vyskupijos įsteigėjų skulptūros. Katedros varpai nuliedinti Vokietijoje. Visi keturi turi vardus. Dabar katedroje saugoma keliolika unikalių barokinių skulptūrų iš Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios didžiojo altoriaus. Daug žmonių į Kristaus Karaliaus katedrą sutraukia ne tik didžiosios katalikų šventės bei garbiems žmonėms ir reikšmingoms Lietuvos bei miesto datoms skirtas Šv. Mišių aukojimas, bet ir koncertai. Tradiciškai čia vyksta muzikos festivalis „ Ant Katedros laiptų“ ir bažnytinės muzikos šventės, skirtos menų globėjai Šv. Cecilijai.

Adresas:

Katedros a. 1
LT-35240 Panevėžys
Tel. (45) 43 31 41

Pamaldos

Sekmadieniais: 8, 9, 10.30, 12, 18 val.
Šeštadieniais: 8, 10, 18 val.
Šiokiadieniais: 7, 8, 18 val.

Laisvės aikštė

admin — Sun, 24 Aug 2008 18:43:02 +0000

Laisvės aikštė – trikampė Panevėžio širdis, į kurią per visus miesto gyvavimo amžius sueidavo stambiausios arterijos – gatvės. Laisvės aikštėje stūkso savivaldybės pastatas, bankai, čia vyksta svarbiausi miesto įvykiai ir šurmuliuoja šventės, žmonės pramogų ieško savitos architektūros pastatuose įsikūrusiose jaukiose kavinukėse ir mažose parduotuvėlėse. Laisvės aikštės epocha prasidėjo labai proziškai – nuo turgaus. Ilgą laiką pavadinimo neturėjusią aikštę miestiečiai vadino Turgaus aikšte. Šis vardas oficialiai įteisintas 1872 metais. Aikštė ne kartą buvo perkrikštyta. Carizmo laikais ji vadinta centrine, tarpukariu Laisvės aikšte. Sovietmečiu ji tapo Lenino aikšte, su proletariato vado paminklu garbingiausioje vietoje. Atgavus Lietuvos Nepriklausomybę, aikštei grąžintas Laisvės vardas. Čia stovėjęs Lenino paminklas dabar stūkso Grūto parke. 1998 metais vyko Laisvės aikštės rekonstrukcija. Pagal architekto Valdo Klimavičiaus projektą aikštė įgavo savitą, o kartu ir rafinuotą išvaizdą: su plačiais trinkelėmis grįstais takais, jaukiomis poilsio erdvėmis, moderniu apšvietimu ir žaliomis vejomis, kurias puošia skulptūros. Laisvės aikštės viduryje trykšta fontanas, prie kurio giliai po betono sluoksniu paslėpta kapsulė su laišku ateinančioms kartoms.

Knygnešių muziejus

admin — Mon, 09 Jun 2008 13:44:30 +0000

Ekspozicija
J. Tumo-Vaižganto gyvenimo ir kūrybos ekspozicija
Ekspozicijos stenduose rodomos rašytojo knygos, rankraščiai, laiškų faksimilės, nuotraukos, liudijančios J. Tumo-Vaižganto bendravimą su V. Krėve, L. Gira, V. Mykolaičiu-Putinu, A. Vienuoliu.
Vertingas eksponatas – iš Naujamiesčio bažnyčios perduota rašytojo kėdė.

Knygnešių ekspozicija
Ekspozicijoje atsispindi spaudos draudimo laikotarpis ir Garšvių knygnešių bendrovės veikla.
Eksponuojamos knygos, nuotraukos, kurios buvo surinktos iš pavienių asmenų, bibliotekų, knygnešių artimųjų, L. Juozonio nutapyti knygnešių portretai.
Pakeliui į Ustronę stovi stogastulpiai knygnešiams, sukurti vietinių meistrų Nemanių.

Kultūrinė, šviečiamoji veikla
Kultūriniai renginiai, įvairios šventės;
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos paminėjimai.
Renginiuose visada sutinka dalyvauti J. Tumo-Vaižganto kūrybos tyrinėtoja A. Vaitiekūnienė, istorikai A. Tyla. V. Merkys, literatai, knygnešių ainiai.

Kitos žinios apie muziejų
Muziejus priklauso Panevėžio rajono savivaldybės viešajai bibliotekai.
Jo veikla rūpinasi bibliotekos direktorė R. Bagdonienė ir muziejininkas A. Daukša.

Adresas:
Ustronės vienkiemis, Krekenava, Panevėžio raj.
Tel.: (8-45) 432150, (8-698) 71162.

Panevėžio Kraštotyros muziejus

admin — Sun, 13 Apr 2008 20:08:51 +0000

Kraštotyros muziejus saugo baltų genties atmintį. Surinkta puiki drugelių ir vabzdžių kolekcija. Čia dažnai rengiamos įvairios parodos. Muziejaus misija: materialaus ir nematerialaus krašto paveldo kaupimas, saugojimas ir sklaida, miesto ir regiono kultūrinio identiteto puoselėjimas, edukacija, laisvalaikio organizavimas, mokslinė veikla.
Adresas:
Vasario 16-osios g. 23 LT-35185, Panevėžys
El. paštas: administracija@paneveziomuziejus.lt

tel. 845 461973
Darbo laikas: II-VI 10-17 val.
Bilietai: o,5-2LT. III-iais nemokamai.

Senvagė

admin — Sun, 13 Apr 2008 19:58:59 +0000

Senvagė – tarsi vizitinė miesto kortelė. Jos atvaizdas puikuojasi visuose reprezentaciniuose atvirukuose. Miestiečiai čia mėgsta leisti savo laisvalaikį. Per miesto gimtadienį prie takų išsirikiuoja spalvingos tautodalininkų palapinės. Čia vyksta ir dainų šventės, ir šokių festivaliai, o per pasaulio ultratriatlono čempionatus Senvagė primena Olimpines žaidynes. Senvagės grožis – ne vien raibuliuojantis vandens paviršius trijų hektarų plote. Jos viduryje į dvylikos metrų aukštį šauna fontanas. Vasarą Senvagės prieigos žavi dekoratyviniais augalais, puikiai sutvarkyta veja. Žiemą vaikai ant užšalusio ledo įsirengia čiuožyklą, o aštrių pojučių mėgėjai švilpia rogutėmis nuo stačių Senvagės šlaitų. Čia stovi daugybė skulptūrų. Senvagė nėra gamtos dovana. 1928 metais miestiečiams buvo liepta supilti pylimą, kad patvinęs Nevėžis nebeardytų kairiojo kranto. Rekonstrukcijos imtasi 1972 metais. Vien grunto čia priereikė kelių dešimčių tūkstančių kubinių metrų. Per dešimt metų Senvagė tapo tokia, kokią mes ją regime šiandien.

Švč. Trejybės bažnyčia

admin — Sat, 12 Apr 2008 10:18:16 +0000

Bažnyčia neogotikinio stiliaus, vienabokštė, statyta iš akmens mūro, jos architektūroje regima neoromantinio, klasicistinio ir neogotikinio stilių jungtis. Papildomą pastato fasado vizualinį efektą kuria tinkuoto orderio elementų, suporintų piliastrų sąskambis su grublėtomis, turtingų atspalvių sienomis. Bažnyčioje yra penki altoriai, interjeras santūrus. Vidaus erdvę pilioriai dalija į tris navas.

Pagrindinis didžiojo, santūrių šiuolaikiškų formų altoriaus akcentas yra tarsi kylanti į viršų Kristaus skulptūra ir didžiąją apsidės lubų dalį

užimantis Švč. Trejybę vaizduojantis vitražas. Altoriaus kompoziciją įrėmina dvi apvalios kolonos, laikančios nesujungto karnizo dalis.

Informacija kontaktams

Sodų g. 2
Panevėžys, Lietuva
Tel. 8 45 465786