Šiuolaikinis VU Botanikos sodas ne tik didžiausias Lietuvoje, bet ir turtingiausias augalų kolekcijomis. Čia ( Dendrologijos, Gėlininkystės, Pomologijos, Augalų genetikos, Augalų sistematikos ir geografijos skyriuose) auginama apie apie 10000 pavadinimų augalų. Gausiausios ir įspūdingiausios kolekcijos – rododendrų, alyvų, lianų, bijūnų, jurginų ir svogūninių gėlių.

VU Botanikos sodo teritorijoje auga apie 400 induočių augalų rūšių (30% Lietuvos floros). Gyvena virš 120 rūšių stuburinių gyvūnų, iš jų apie 80 rūšių paukščių (25% Lietuvoje aptinkamų rūšių). Net 13 stuburių gyvūnų įtraukta į Raudonąją knygą.

Kiekvienais metais VU Botanikos sode vyksta renginiai, apie kuriuos daugiau skaitykite čia.

Bilietų kainos
(informacija gali keistis, pasitikslinkite oficialiame VU Botanikos sodo puslapyje)

Moksleiviams *, studentams *, senjorams *, žmonėms su negalia * – 4 Lt (mėnesiui – 8 Lt, metams – 30 Lt),
suaugusiems – 7 Lt (mėnesiui – 17 Lt, metams – 70 Lt),
šeimai (2 suaugę + vaikai **) – 15 Lt (mėnesiui – 30 Lt, metams – 150 Lt).
* pateikus pažymėjimą
** iki 18 metų

Nemokamai įleidžiami:

vaikai iki 7 m.
1 suaugęs, lydintis ne mažiau 10 vaikų grupę;
1 organizuotos grupės (ne mažiau 30 žmonių) vadovas.

Grupėms (ne mažiau 30 žmonių, perkamas 1 bilietas visai grupei), taikoma 10 proc. nuolaida.

Yra papildomų mokamų paslaugų: jodinėjimas žirgu, poniu, pasivažinėjimas karieta, rogėmis, ekskursija su gidu.

1 val. iki VU botanikos sodo uždarymo bilietai nebeparduodami.
Botanikos sodas atidarytas lankyti nuo gegužės 2 d. iki spalio 31 d.
Botanikos sodas uždarytas valstybės švenčių dienomis: 05.03, 06.24, 07.06, 08.15.

Darbo laikas

VU botanikos sodo padalinyje Vingio parke:
I – VII 9 – 17 val.
Lankytojai Kairėnuose priimami:
I–IV 9-17 val., V–VII 10 – 20 val.
Nuo spalio 1 dienos Kairėnuose V – VII 10 -19 val.

Kontaktinė informacija

Kairėnų 43, 10239 Vilnius-40,
tel./faksas (+370-5) 2317933
e-mail hbu@gf.vu.lt

Vilnius įsikūręs prie Neries ir Vilnios santakos, tarp Ašmenos ir Aukštaičių aukštumų. Miestas yra pietiniame Pabaltijo pakraštyje, smarkiai raižytoje, kalvotoje vietovėje. Tokios įvairios ir išraiškingos gamtinės aplinkos neturi nei vienas Rytų Europos lygumoje esantis miestas. Miesto geografinė padėtis žymima 54o41o šiaurės platumos ir 25o17o rytų ilgumos nuo Ferro; jis iškilęs 118,2 m virš jūros lygio. Miesto plotas yra 392 km2.

PAVIRŠIUS, KALVOS, OZAS IR UPIŲ SANTAKA

PAVIRŠIUS
Vilniaus paviršius yra lygus, nes jis įsikūręs ant Aukštaičių ir Ašmenos lygumų.
KALVOS
•    Balandiškių piliakalnis,
•    Beižionių piliakalnis (Birutės kalnas),
•    Latvių piliakalnis (Pilies kalnas),
•    Pipiriškių piliakalnis (Juodasis kalnas),
•    Žuvyčių piliakalnis,
•    Baltijos aukštumų Gedanonių kalnas, siekiantis 257,4 m.,
•    Beižionys,
•    Daugirdiškių kaimo kalvos (nuo jų matosi dvi įžymios Lietuvos vietos — senoji sostinė Trakai ir Vilnius),
•    Semeliškės.
ŠEŠKINĖS OZAS
Tipas: ozas.
Adresas: Vilniaus aps., Vilnius, Šeškinės mikrorajono ryt. pakraštys.
Dabartinis apsaugos statusas: geomorfologinis gamtos paminklas.
Dabartinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 2000.
Pradinis apsaugos statusas: respublikinės reikšmės geologijos paminklas.
Pradinio apsaugos statuso paskelbimo metai: 1964.
Priklausymas kitiems paminklams: nepriklauso.
Priklausymas saugomai teritorijai: nepriklauso.
Sudėtis: žvyras ir įvairiagrūdis smėlis, kai kur nestora rudo priemolio ir priesmėlio danga.
Unikalumas: ledynmetinio akumuliacinio reljefo Vilniaus mieste unikalus elementas; 1997 m. pasiūlytas į projektą GEOSITES.
Ilgis    Plotis    Aukštis    Perimetras
1160 m    50 m    3 – 18 m      7 – 30 laipsn.
UPIŲ SANTAKA
Vilnius įsikūręs Neries ir Vilnios santakoje.
MIESTO VARDO KILMĖ IR ISTORIJA
Pirmą kartą dabartinė sostinė buvo paminėta XII a. rašytiniuose šaltiniuose. O štai 1323-aisiais Vilniui buvo suteiktas miesto vardas. Per kelis šimtus metų miestas stiprėjo ir augo; 1579 m. čia įkuriamas universitetas – pirmasis toks Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tačiau gana greitai tapęs svarbiu Europos mokslo ir kultūros židiniu. Politinis, ekonominis ir socialinis gyvenimas čia buvo taip pat labai intensyvus. Tai parodo XVI a. išleisti statutai. Beje paskutinysis iš jų galiojo iki XIX a.
Sparčiai besivystantis Vilnius buvo atviras ir iš rytų, ir iš vakarų atvykstantiems kitataučiams. Dėl to, bėgant laikui, mieste ėmė kurtis stiprios lenkų, rusų, žydų, vokiečių, karaimų ir kt. bendruomenės. Kiekviena jų savaip prisidėjo prie miesto formavimosi: tuo metu Vilniuje suklestėjo amatai, prekyba ir mokslas. Miestas sparčiai augo – XIX a. pradžioje jis buvo trečiasis pagal dydį Rytų Europos regione. Didesni tebuvo Maskva ir Sankt Peterburgas.

Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo metraščiuose (Annales Quedlinburgenses) 1009 m. aprašant šv. Brunono mirtį. Metraščiuose pateikiamą formą Litua (tekstas lotynų k.) reikia skaityti Litva, nes raide u čia žymima dabartinė v. Plg. šio vardo dabartinį lenkišką variantą Litwa, rusišką – Литва. Akivaizdu, kad metraštininkai Lietuvos vardą perėmė iš slavų kalbų. Slavams Lietuva, matyt, buvo žinoma seniai. Jos vardą jie paėmė tiesiogiai iš pačių lietuvių, plg. sen. rus. Литъва = Lietuva. Lietuvių dvibalsio ie virtimas slavų balse i rodo, kad su šiuo etnonimu slavai buvo susipažinę jau seniai – lietuvių kalbotyrininko K.Būgos nuomone, dar tais laikais, kai rytiniai baltai vietoj dabartinės ie turėjo ilgą ē (iš prabaltų dvibalsio ei), taigi tik iš  Lētuvā galėjo atsirasti forma Литъва.

MIKRORAJONAI

1.    Antakalnis
2.    Fabijoniškės
3.    Grigiškės
4.    Justiniškės
5.    Karoliniškės
6.    Lazdynai
7.    Naujamiestis
8.    Naujininkai
9.    Paneriai
10.    Pašilaičiai
11.    Naujoji Vilnia
12.    Pilaitė
13.    Rasai
14.    Senamiestis
15.    Šeškinė
16.    Šnipiškės
17.    Verkiai
18.    Viršuliškės
19.    Vilkpėdė
20.    Žirmūnai
21.    Žvėrynas

GYVENTOJŲ SKAIČIUS; TAUTINĖ SUDĖTIS

Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje, didžiausiame šalies mieste, gyvena apie 600.000 žmonių – apie 17% visų šalies gyventojų. Iš jų:
•    57,8%  lietuvių,
•    18,7% lenkų,
•    14,0% rusų,
•    4,0% baltarusių,
•    1,3% ukrainiečių,
•    0,5% žydų,
•    3,7% – kitų tautybių atstovų.
(2001 m. gyventojų surašymo duomenimis).

ARCHITEKTŪRINIAI PAMINKLAI

Vienas iš architektūrinių paminklų Vilniuje yra nuo renesanso laikų išlikęs Vilniaus universitetas. Iki šiol visus stebina Gedimino bokštas, kuris stovi ant kalvos už Vilniaus Katedros, prie miesto senamiesčio.Galima patiems užlipti į bokštą, nuo kurio atsiveria Vilniaus centro panorama.Vilniuje yra dar daug architektūrinių paminklų, kaip pavyzdžiui, šv. Mykolo, šv. Teresės, šv. Petro, šv. Jono, šv. Ignoto, šv. Kotrynos, šv. Mykolo, šv. Rapolo bažnyčios, taip pat Vilniaus rotušė ir kt. reikšmingi pastatai.
Turistų ir miesto svečių gausiai lankomas Vilniaus senamiestis, jo siauros vingiuotos gatvės ir architektūros paminklai: Gedimino pilis, Arkikatedra Bazilika, Aušros vartai, senieji Vilniaus universiteto rūmai, šv. Dvasios cerkvė. Ne vieną sudomina ir sumaniai išplanuoti, prie vietovės sąlygų gražiai pritaikyti naujieji miesto rajonai – Lazdynai, Karoliniškės, Viršuliškės, Pašilaičiai, Justiniškės. Žmonės ateina nusilenkti Lietuvos nepriklausomybės gynėjams Antakalnio kapinėse, prie Televizijos Bokšto, aplanko valstybės, kultūros veikėjų kapus Rasų kapinėse. Naujojoje Vilnioje (prie geležinkelio stoties) gedulingai pasviręs kryžius mena tragiškuosius 1940-1952 metus, kai dešimtys tūkstančių Lietuvos žmonių be kaltės buvo tremiami į atšiauriausius TSRS rajonus.

Šiuo metu malūnas yra restauruotas su senųjų vandens malūnų espozicija. Lauke yra nemažai istorinių malūno elementų. 1828 m. čia buvo įkurtas Vilniaus universiteto praktinės agronomijos instituto mokomasis ūkis. Po II-ojo pasaulinio karo Pilaitėje įsikūrė Buivydiškių žemės ūkio technikumas. Visi tvenkiniai buvo naudojami žuvininkystei, tik centrinis tvenkinys ir vandens malūnas – elektros energijos gamybai. 1989 m. sudegė malūno medinė dalis.

Malūno ekspozicija parodoma pagal susitarimą, lankytojų mašinoms yra aikštelė.

Adresas:
Piliakalnio g. 10, Senoji Pilaitė
(Važiuojant Pilaitės mikrorajono link, senuoju keliu aptinkama kultūrinė nuoroda į šią vietą)

Muziejuje rengiamos proginės parodos, dažniausiai skirtos Lietuvos geležinkelių istorijai. Taip pat čia rengiami konkursai, proginiai renginiai.

Informacija lankytojams
Darbo laikas:
antradieniais – šeštadieniais 9.00–17.00 val.

Bilieto kaina – 2,5 Lt;
studentams, moksleiviams, pensininkams, geležinkeliečiams – 1 Lt.
Ekskursijos kaina:
grupei iki 10 žmonių – 5 Lt;
didesnei negu 10 žmonių grupei – 10 Lt.

Muziejuje prekiaujama suvenyrais, atvirukais, knygomis, kurios susiję su geležinkelio istorija bei simbolika.

Adresas:
Mindaugo g. 15, LT-03225, Vilnius.
Tel.: (8~5) 2693741, (8~5) 2692731.
Faksas (8~5) 2693606.
El. paštas: muziejus@litrail.lt; v.lapeniene@litrail.lt

Arsenalas atstatytas ir muziejui pritaikytas pagal architekto Evaldo Purlio projektą. Atstatant Arsenalą ir jį pritaikant muziejaus reikmėms, atkurta XVI a. vėlyvosios gotikos erdvinė struktūra ir planas, XVII a. pradžios renesansiniai fasadai.

Muziejuje galite pamatyti Lietuvos iš užsienio šalių taikomosios ir vaizduojamosios dailes kūrinių nuo XIV a. Archeologinių radinių amžius siekia III tūkstantmetį prieš mūsų erą.

Adresas:
Arsenalo g. 3A, LT-01100, Vilnius. Tel.: (8-5) 2628080, (8-5) 2121813.
El. paštas: vosylyte@yahoo.com

Lankytojai priimami:
antradieniais – šeštadieniais 11.00–18.00 val.;
sekmadieniais, valstybinių švenčių išvakarėse 11.00–16.00 val.
Bilieto kaina – 6 Lt.
Ekskursijos kaina:
lietuvių kalba – 30 Lt; užsienio kalba – 50 Lt.
50 procentų nuolaida taikoma: moksleiviams, studentams ir asmenims, turintiems tarptautinės studentų organizacijos (ISIC) pažymėjimą, būtinosios tarnybos kariams, pensininkams, Lietuvos dailininkų sąjungos nariams, dailės akademijų studentams, vienam asmeniui, lydinčiam vieną neįglų lankytoją, kuriam nustatytas 0–25 proc. ir 30–40 proc. darbingumo lygis.
Nemokamai ekspozicijas ir parodas lanko: ikimokyklinio amžiaus vaikai, vaikų namų auklėtiniai, asmenys, kuriems nustatytas 0–25 proc. ir 30–40 proc. darbingumo lygis, Lietuvos Respublikos muziejininkai, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariai, mokytojai, lydintys mokinių grupes, kuriose ne mažiau kaip 10 asmenų, turizmo firmų, gidų gildijos nariai, kurie lydi ne mažiau kaip 10 Lietuvos Respublikos piliečių grupę ar ne mažiau kaip 5 asmenų užsieniečių grupę.

Skulptoriui Regimantui Midvikiui talkino ir kiti architektai: Algimantas Nasvytis, Ričardas Krištopavičius, Inesa Alistratovaitė.

Laiku pagimdyta idėja, patraukli parko topografija bei pasaulinių įžymybių sukurtos skulptūros lėmė šio parko sėkmę. “Vilnojos” akmens skulptūrų parko įkūrėjas Vidmantas Martikonis 2001 metais į pirmąjį granito skulptūrų simpoziumą sukvietė aštuonis gerai žinomus Lietuvos menininkus, kurių skulptūros pirmosios papuošė parką. 2002-aisiais simpoziumas tapo tarptautiniu, į jį atvyko skulptoriai iš Latvijos, Švedijos, Rusijos, Lenkijos ir Baltarusijos.

Akmens skulptūrų parkas “Vilnoja” yra už 20 km nuo Vilniaus, Sudervės kaimelyje. Iš kurios pusės bevažiuotum, pagrindinė posūkio į “Vilnoja” nuoroda visuomet bus Sudervės pakraštyje stovinti unikali bažnytėlė. Nuo Sudervės bažnyčios akmens skulptūrų parkas yra vos už kilometro.

Šiandien į Senuosius Trakus palydės 1998-2000 metais Trakų istorinio nacionalinio parko įgrengtas Vytauto Didžiojo kelias. Pastatyti šv. Jurgio, šv. Kazimiero, Pietos, Pabėgimo į Egipto, Kęstučio ir Birutės, švč. Mergelės Marijos su kūdikiu, šv. Kotrynos, šv. Benedikto ir Vytauto Didžiojo koplytstulpiai. Kiekvienam yra atviri simbolinio kunigaikščių kelio į Senuosius Trakus tekstai ir potekstės.
Kelionės tikslą į Senuosius Trakus apvainikuos išlikęs valakinis kaimas, jo gale didingas Pilies kalnas su benediktinų vienuolyno pastatais ir sodu bei neogotikine bažnytėle.
(Gintaras Abaravičius)

Daugiau informacijos:
http://www.seniejitrakai.lt/senieji_trakai.html

Kasmet Rotušėje įvyksta apie 210 kultūros, bendruomeninių, edukacinių renginių — koncertų, literatūrinių vakarų, naujų leidinių pristatymų, dailės kūrinių ir fotografijų parodų, festivalių; tautinių bendrijų susibūrimų, minėjimų, pokalbių; visuomeninių organizacijų (studentų, moksleivių, neįgaliųjų, skautų ir kitų) renginių; ekskursijų- paskaitų.

Miesto istorijos tyrinėtojai atveria vis daugiau Vilniaus rotušės paslapčių.
Rytiniame Rotušės fasade atidengta laiptinė iš lauko į pastato rūsius.
Nors Rotušės istorijos tyrinėtojai apie šią laiptinę žinojo, iki šiol ji buvo užmūryta plytomis.
Manoma, kad atidengta Rotušės laiptinė buvo sumūryta dar XIV amžiuje. Tai – senosios Rotušės, stovėjusios dar prieš architekto Lauryno Gucevičiaus suprojektuotą pastatą, liekanos.
„Esama versijų, kad senosios Rotušės fasadas buvo nukreiptas ne į dabartinę aikštę, bet į Šv.Kazimiero bažnyčią. Gali būti, kad atidengta laiptinė kadaise buvo vienas pagrindinių įėjimų“, – svarstė Vilniaus rotušės ceremonmeisteris Saulius Pilinkus.

ROTUŠĖS PASTATO ISTORIJOS SANTRAUKA IR VEIKLOS JAME APŽVALGA

Vilniaus rotušė – yra viena svarbiausių sostinės politinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą reprezentuojančių įstaigų

Rotušės sąvoka kilusi iš vokiečių kalbos – “das Rathaus” reiškia miesto tarybos namus. Į lietuvių kalbą ji pateko iš lenkų kalbos, kurioje miesto savivaldos būstinė vadinama “Ratusz”. Pirmąsias pilietines teises Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas suteikė Vilniaus miestiečiams pagal Rygos miesto pavyzdį.Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila 1387 m. Merkinėje išduota privilegija suteikė Vilniaus miestui Magdeburgo teisės.
Didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutis išplėtė miestiečių teises savo 1432 m. privilegijoje. Miestiečiai rinko magistratą, kuris įsikūręs Rotušėje, tvarkė organizacinius ir gynybinius miesto reikalus, sprendė civilines bylas.
Istorikų nuomone, pirmasis Rotušės pastatas Vilniuje atsirado pradėjus veikti Magdeburgo teisei ir formuojantis miestiečių savivaldai. Seniausia Rotušė (minima 1432 m.) stovėjo ten kur ir dabar. Joje buvo įrengti posėdžių kambariai, teismo salės, pirklių bendruomenės kambarys, iždinė, raštinė, archyvas, patalpos saiko matams, gūdų atsargoms, ginklų sandėliui, rūsiuose – kalėjimas. 1545 m. Vilniaus plane Rotušė vaizduojama kaip gotikinis dviejų aukštų statinys su bokštu. Panašiai Rotušė pavaizduota 1600 m. graviūrose. Iki mūsų laikų išlikę pirmosios Rotušės pamatai įrodo – pastatas buvo gotikinis. Istorijos bėgyje Vilnius Rotušė buvo perstatoma ir rekonstruojama – miestą niokojo gaisrai, miestiečiai siekė puošti ir tobulinti pagrindinį savivaldos simbolį.
1749 m. miesto gaisras labai pakenkė ir Rotušei. Ją atstatyti buvo pavesta architektui J.K.Glaubicui.

Nuo 1811 m. (panaikinus savivaldą) Rotušėje veikė “Mažasis” teatras, o nuo 1845 m. įsikūrė nuolatinis miesto teatras. Tais metais, pritaikant pastatą teatro reikmėms, buvo suniokota nemaža Rotušės interjero dalis – nugriautos kolonos, užmūryti ir sunaikinti židiniai su vertingais bareljefais bei daug kitų vertingų architektūros ir dekoro elementų. Teatras buvusios Rotušės pastate veikė iki 1922 m., Vėliau pastatas buvo apleistas ir pradėjo nykti.

1936 – 1939 m. Vilniaus Rotušė buvo restauruota pagal architekto S. Narembskio projektą. Restauruojant interjerą, stengtasi laikytis XVIII a. antrosios pusės stilistikos. pastato centriniame fasade įrengti granito laiptai, konservuoti gotikiniai rūsiai. Pastatą norėta pritaikyti miesto reprezentacinėms reikmėms, tačiau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dalis darbų liko neįgyvendinti. Po karo (nuo 1944 m.) Rotušėje iki 1995 m. veikė Lietuvos dailės muziejus.

Nuo 1995 m. Rotušėje savo veiklą (Lietuvos kūrybinių sąjungų, atskirų menininkų darbo rezultatus pristatantys projektai – parodos, koncertai, susitikimai, kūrybiniai vakarai ir kt. ) vykdė Lietuvos Menininkų Rūmai, perkelti iš dabartinio Prezidentūros pastato S.Daukanto aikštėje.Buvo restauruotas Vilniaus mero reprezentacinis kabinetas (Mero menė), sutvarkytas pastato interjeras (perdažytos sienos, pakabintos užuolaidos su sostinės herbais, iš pastato S.Daukanto aikštėje atgabenti baldai ir muzikos instrumentai, instaliuoti vargonai ir kt.).

Kontaktai:

VšĮ Vilniaus rotušė
Didžioji g. 31, LT – 01128 Vilnius

Administracija
Tel. 2618007, tel./faks.2610617

Muzikos renginių direktorius muzikologas Viktoras Gerulaitis

Tel.2610617

Rotušės techninė tarnyba
Tel. 2618082
E-mail. vrotuse@centras.lt

Daugiau informacijos: www.vilniausrotuse.lt