Kaip rasti šį Retųjų augalų sklypa teiraukitės telefonu 8 310 444641 arba elektroniniu paštu dzukijanp@is.lt .

Parke saugoma unikali trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esanti Žeimenos aukštupio ekosistema, Ažvinčių sengirė. 126 ežerai (didžiausi – Kretuonas (829 ha), Dringis (725 ha), Baluošas (442 ha), giliausias – Tauragno ežeras (60,5 m)). tarsi specialiai sukurti vandens turizmui – ežerais ir jų protakomis galima nuplaukti iki 70 km, išplaukus į Žeimeną – pasiekti Vilnių. Kalvos čia iškyla virš 200 m, vienas įspūdingiausių – Šiliniškių gūbrys, su Ginučių ir Papiliakalnės piliakalniais bei Ladakalniu – gražiausia apžvalgos vietų Lietuvoje, atveriančia vaizdus į 6 ežerų duburius. Pasižvalgyt į tolius galima ir nuo specialiai įrengto bokšto prie Ginučių. Parke randama virš 200 paukščių, 60 žinduolių ir 900 augalų rūšių, iš jų 120 įrašyta į Raudonąją knygą.

Miškai parke užima 69% teritorijos. Didžiausios girios (Ažvinčių sengirė su 200 metų pušynais, Minčios giria, Ginučių ąžuolynas) suteikia prieglobstį daugeliui gyvūnų rūšių. Gamtos paminklais paskelbti Dringio ir Ožių ragai – pusiasaliai, Baluošo sala Ilgasalė, Ešerinio ežerėliai, Salų, Puziniškio, Trainiškio, Varniškių ąžuolai, Asalnų, Labakaršio, Žeimenio pušys, Obelų rago kadagių grupė ir kiti unikalūs medžiai, prie Tauragnų-Kazitiškio kelio stūksantis akmuo Mokas.

Turistus traukia XII-XV a. gynybinės linijos liekanos su Taurapilio, Ginučių, Puziniškio, Linkmenų, Vajuonio ir kitais piliakalniais bei Rėkučių senovės gynybiniu pylimu, Kretuono archeologinis kompleksas su senovės gyvenvietėmis ir pilkapiais (tai antras pagal skaičių pilkapynas Lietuvoje – per 300 pilkapių), Minčios, Vyžių, Šakarvos, Palūšės, Kaltanėnų, Švento ir kiti pilkapynai bei akmens amžiaus gyvenvietės. Unikalūs etnografiniai Salų (II), Varniškių (II), Vaišnoriškių, Šuminų (Pabaluošės), Strazdų, Kretuonių, Benediktavo kaimai, Kaltanėnų urbanistinis kompleksas, Palūšės bažnyčios ansamblis, 6 vandens malūnai (Ginučių malūne yra išlikusi visa autentiška įranga) Bene įdomiausias – Stripeikių senovės bitininkystės muziejus. Jame galima išvysti įvairiausių senovinių avilių, bitininkystės įrankių, sužinoti apie bičių produktus, susipažinti su bitininkystės istorija Lietuvoje. Reškutėnuose veikia Nalšios kraštotyros muziejaus filialas, turintis daugiau kaip 2000 eksponatų.

Išsamią informaciją apie nacionalinį parką galima gauti parko informacijos centre Palūšėje. Meironių ekologinio švietimo centre organizuojami seminarai, konferencijas. Apsistoti su palapinėmis galima 8-se direkcijos bei 4-se privačių asmenų įrengtose stovyklavietėse. Gražiausios stovyklavietės glaudžiasi prie Žeimenio, Dringio, Asalnų, Almajo, Pakaso, Lūšių, Ūsių ežerų. Pastogės ieškantieji gali apsistoti Palūšės turizmo centre įvairaus patogumų lygio nameliuose arba dvidešimtyje kaimo turizmo sodybų. Palūšėje yra 3 valčių nuomos punktai. Pėstieji gali leistis į kelionę vaizdingomis ežerų pakrantėmis ir įspūdingais gūbriais pažymėtu maršrutu nuo Palūšės per Meironis, Ginučius, Stripeikius iki pat Tauragnų (42 km). Aplink Palūšę esančiuose miškuose įrengtas 5 km ilgio pėstiesiems skirtas sveikatingumo takas. Prie Palūšės girininkijos prasideda 3,5 km ilgio žiedinis pažintinis pėsčiųjų takas apie Taramos ežerą, supažindinantis su botaninėmis nacionalinio parko vertybėmis.

Artimiausiu laiku bus pradėtas rengti dviračių takas, kuris eis nuo Palūšės per Puziniškį, Ginučius, Šiliniškių gūbrį iki Tauragnų, o kol kas galima važiuoti nacionalinio parko schemoje pažymėtais ir aprašytais maršrutais tiek dviratininkams, tiek ir autoturistams. Jų patogumui jau veikia kempingas Palūšėje. Tik už 5 km – Ignalinos žiemos sporto centras.

Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos adresas: Palūšės km. LT-4759, Ignalinos raj. Tel./faksas: 8 229 53135 El.p.: anp@is.lt

Ši teritorija išsiskiria savitu kraštovaizdžiu, augalija

ir gyvūnija. Tai nerijos didysis kopagūbris, senosios parabolinės kopos ties Juodkrante, pilkosios kopos tarp Juodkrantės ir Pervalkos, pustomos Parnidžio ir Sklandytojų kopos, užpustyti senieji dirvožemiai,

taip pat pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtiniai kompleksai, apsauginis pajūrio kopagūbris. Nerija pasižymi specifinėmis gamtinėmis buveinėmis, kurių apsauga Lietuva įpareigota rūpintis.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas įtrauktas į Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000. Čia siekiama išsaugoti būdingas ir retas augalų bei gyvūnų rūšis, kurios reikšmingos visos Europos biologinei įvairovei.

Turistams įdomus ir savitas kultūros paveldas – etnografinės žvejų sodybos, senosios XIX a.pab. – XXa. pr. vilos Nidos, Juodkrantės, Smiltynės gyvenvietėse, senosios Nidos kapinės, Nidos ir Juodkrantės evangelikų-liuteronų bažnyčios, būdingos medinės architektūros pastatai. Čia gimė Karaliaučiaus universiteto profesorius,

src=”http://www.travel.lt/ntisFiles/uploadedImages/kurenas_prie_kopu_G_Grazulevicius_1_200601623740.jpg” align=”right” height=”280″ width=”300″ />

poetas, tautosakos rinkėjas Liudvikas G.Rėza. XXa. pradžioje poilsiaudavo vokiečių kultūros ir meno įžymybės, o rašytojas Tomas Manas turėjo ir savo vilą.

Nida, Juodkrantė, Preila, Pervalka ir Smiltynė – senosios vasarvietės, pasižyminčios puikiais rekreaciniais ištekliais – smėlio paplūdimiais, švariu jūros vandeniu, saulėtais pušynais ir greta esančiomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Šiose gyvenvietėse gausu viešbučių, poilsio namų. Nakvynės paslaugas teikia ir vietiniai gyventojai. Kuršių marios ir Baltijos jūra sudaro puikias sąlygas buriavimui, mėgėjiškai žūklei. Nidoje, Juodkrantėje ir Smiltynėje įrengti jachtų uostai, Preiloje ir Pervalkoje – valčių prieplaukos.

Kasmet daug lankytojų pritraukia Lietuvos Jūrų muziejus-akvariumas ir Delfinariumas Smiltynėje, Vėtrungių muziejus-galerija Juodkrantėje, Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos muziejus, Žvejo etnografinė sodyba, Gintaro galerija-muziejus, Neringos istorijos muziejus bei Tomo Mano kultūros centras Nidoje.

Kuršių nerijoje nutiestas 50 km ilgio dviračių takas, kuris driekiasi per visą Kuršių neriją. Su Pilkųjų kopų kraštovaizdžiu nerijos lankytojai gali susipažinti apsilankę Naglių gamtos rezervato pažintiniame take (ilgis 1,2 km). Juodkrantės sengirėje įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas (ilgis 1,6 km), skirtas susipažinti su Kuršių nerijos medžiais, Nidos apylinkėse – Parnidžio pažintinis takas (ilgis 1,8 km). Netoli Juodkrantės paukščių mylėtojai gali stebėti pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų gyvenimą. Čia didžiausia Lietuvoje šių paukščių perimvietė. Regyklos, iš kurių atsiveria puikūs Kuršių nerijos bei Baltijos jūros ar Kuršių marių vaizdai, įrengtos ant Avikalno, Pilkosiose kopose Naglių rezervate, ant Parnidžio kopos.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos adresas:
Smiltynės pl. 18, LT-93100 Klaipėda Tel./faksas.: 8 46 391113 El. p.: infonida@nerija.lt Adresas internete: http://www.nerija.lt

Lankytojų centras Smiltynėje
Smiltynės pl. 11, LT-93100 Klaipėda Tel./faksas.: 8 46 402257 El. p.: info@nerija.lt

Lankytojų centras Nidoje
Naglių g.8, LT – 93123 , Neringa Tel./faksas: 8 469 51256 El.p.: infonida@nerija.lt

Nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir tvarkyti. Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai.

Turime penkis nacionalinius parkus:
Aukštaitijos nacionalinis parkas; (įsteigtas 1974 m., užimantis 40000 ha);
Dzūkijos nacionalinis parkas (1991 m., 55900 ha);
Kuršių nerijos nacionalinis parkas (1991 m., 26394 ha);
Trakų istorinis nacionalinis parkas (1991 m., 8300 ha);
Žemaitijos nacionalinis parkas (1991 m., 21720 ha).

Trakų istorinis nacionalinis parkas kol kas vienintelis istorinis nacionalinis parkas Lietuvoje. Kultūros paveldas čia labai svarbus. Trakų apylinkės – ištisi Lietuvos istorijos ir archeologijos klodai. Čia susipynusi Trakų ir visos Lietuvos istorija. Istorinio nacionalinio parko branduolys – Trakų salos ir Pusiasalio pilių kompleksas bei Trakų senamiestis, besidriekiantis siaurame pusiasalyje tarp Galvės, Totoriškių ir Bernardinų ežerų. Miesto gynybinė bei užstatymo sistema tiesiogiai įtakota gamtinės aplinkos savitumų.

Beveik penktadalį istorinio nacionalinio parko ploto užima vandenys. Parke 32 įvairios sandaros ir dydžio ežerai.

Svarbiausios kultūros paveldo vertybės. Istoriniame nacionaliniame parke yra arti pusės šimto didingą ir romantišką krašto praeitį menančių senųjų statinių ar jų likučių. Visą Pilies salą užima pilis ir kunigaikščių rūmai. Tai vienintelė išlikusi iš Lietuvos ežerų salose stovėjusių pilių. Pirmoji pilis stovėjusi Senuosiuose Trakuose – senojoje Lietuvos sostinėje, kurioje apie 1350 m. gimė DLK Vytautas Didysis. Iškyšulyje tarp Galvės ir Lukos ežerų didžiausios Lietuvos pilies (Pusiasalio pilies), statytos 14 a. viduryje, sienų liekanos.

Neatskleistomis paslaptimis dvelkia Daniliškių (Totorių kalno), Bražuolės piliakalniai, 9 – 12 a. pilkapiai, 14 – 15 a. kapinynai.

Išskirtinis vaidmuo Trakų istorijoje teko karaimams, kuriuos kartu su Krymo totoriais Vytautas Didysis įkurdino Trakuose 14 a. pabaigoje. Mieste išliko daug 19 a. karaimų gyvenamųjų namų, šventykla.

Svarbiausios gamtos vertybės. Lygiagrečios ledyno suformuotos kalvų bei gūbrių grandinės kaitaliojasi su siaurais ir giliais arba plačiais ir plokščiais ežeringais tarpgūbriais. Įspūdingiausi Skaisčio ir Galvės ežerai su gausiomis salomis, protakomis susijungę tarpusavyje ir su mažesniais Bernardinų (Lukos) ir Totoriškių ežerais, sudaro vientisą sistemą. Didžiausias ir bene gražiausias Galvės ežeras su 21 sala, o švariausias – Akmenos ežeras. Įdomi Kudrionių giria bei Plomėnų ir Varnikų pelkynai.

Muziejai. Trakų pilyje įsikūręs istorijos muziejus lankytojus supažindina su krašto istorija, pilies kazematuose eksponuojami taikomosios dailės kūriniai iš senųjų Lietuvos didikų rinkinių. Didžiojoje menėje rengiami koncertai. Iš sargybos bokšto galima apžvelgti Trakus, pasigrožėti apylinkių panoramomis, pasidžiaugti ežerų platybėmis ir miškų kupetomis. Salos pilyje be istorinių ekspozicijų galima apžiūrėti ir medžioklės muziejaus ekspoziciją. Unikali karaimų etnografinė paroda.

Galimybės poilsiauti. Visokeriopa informacija apie poilsiavimo galimybes teikiama istorinio nacionalinio parko direkcijoje, įsikūrusioje Trakų centre. Čia galima įsigyti leidimus mėgėjiškai žūklei, stovyklavimui su palapinėmis. Patyrę vadovai rengia ekskursijas.

Trakų istoriniame nacionaliniame parke poilsiui skirti Trakų-Totoriškių, Rėkalnio, Varnikų-Lukos, Varnikų-Skaisčio, Žydiškių, Kudrionių, Jovariškių, Babriškių miško parkai.

Istorinis nacionalinis parkas žymus regyklų skaičiumi bei vaizdų patrauklumu. Galvės ežero šiaurinėje pakrantėje yra kalvos viršūnė, gavusi aukščiausią įvertinimą Lietuvoje už estetinį vaizdą ir apžvalgos galimybes. Tai ir viena mėgstamiausių trumpalaikio poilsio vietų.

Trakų istorinio nacionalinio parko ežerai sudaro puikias galimybes vandens sportui ir pramogoms, buriavimui. Nuo seno Galvės ežere organizuojamos plaukiojimo baidarėmis ir kitos varžybos. Puikios galimybės pasiirstyti valstimis, paplaukioti laivu. Karštomis vasaros dienomis daugybė poilsiautojų renkasi puikius Trakų ežeryno, ypač Akmenos ežero paplūdimius.
Buvusiame Totoriškių dvare vienas geriausių Lietuvoje kempingų. Čia puikios maudynės, galima pažvejoti, paplaukioti jachtomis, valtimis.

Užutrakio dvaro sodyboje įsikūręs žirgininkystės klubas Perkūno žirgai. Jis siūlo pasivažinėjimą žirgais arba žirgų traukiama brička ar fajetonu, o žiemą rogėmis po Trakų istorinį nacionalinį parką.

Su Varnikų ornitologinio draustinio gamta galima susipažinti keliaujant pažintiniu pėsčiųjų taku.

Įsteigtas: 1991 m.
Plotas: 8200 ha
Miškingumas: 41,2%; rezervatai užima 47,4%;
draustiniai – 43%; rekreacinė zona – 14,1%.

Trakų istorinio nacionalinio
parko direkcijos adresas:
Karaimų g. 5, LT-4050 Trakai
Tel./faksas 8 528 55776
El.p. hinterlandas.parkas@is.lt

Nemuno, Merkio, Ūlos, Grūdos, Skroblaus slėniai, Musteikos bei Povilnio upelių aplinka, raiškūs Dainavos girios kontinentinių kopų masyvai, Liškiavos, Straujos, Uciekos ir Pakrykštės eroziniai geomorfologiniai kompleksai, Imiškių, Didžbalės, Bakanauskų ir Dėlyno pelkės, Dzūkijai būdingi sausi miškai, retų rūšių augalai ir gyvūnai – pagrindinės gamtos vertybės, traukiančios gamtos išsiilgusius keliautojus. Nenusakomo vingiuotumo Skroblaus upelis – nuo ištakų, Bobos daržo šaltiniu vadinamų, iki Merkio, kurį pasiekia už 17 km, visada būna vandeningas ir šaltas. Ūla, kertanti žemyninių kopų ruožą ir tekanti siauru slėniu su vaizdingais, ardomais skardžiais, yra viena įspūdingiausių Lietuvos upių. Jos slėnyje kunkuliuoja unikalus Ūlos akies šaltinio ežerėlis. Grūda pasižymi plačiu salpiniu slėniu, gausiomis kilpomis. Turistams įdomūs ir senosios bitininkystės reliktai – drevėtos pušys, vadinamos drevėmis, kuriose buvo išskaptuotos pailgos vertikalios landos ir ertmės bitėms gyventi. Net 21 drevėta pušis paskelbta gamtos paveldo objektais. Nemuno ir Merkio santakoje stovėjo Merkinės pilis, šio miestelio didybę liudija dabar gerokai nuo sumažėjusios gyvenvietės nutolę miesto vartų stulpai. Ant Liškiavos piliakalnio stūkso mūrinės pilies bokšto likučiai, gretimai jų – 18 a. pastatytas Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis. Septyni rokoko stiliaus altoriai – vieni gražiausių Lietuvoje. Tačiau vertingiausi yra girinių bei panemunių dzūkų etnokultūriniai kaimai. Keturi jų – Dubininkas, Lynežeris, Musteika ir Zervynos – paskelbti architektūros paminklais. Ne mažiau įdomūs Žiūrų, Mardasavo, Puvočių, Margionių ir kiti kaimai, garsėjantys ansambliais, teatru, savitomis tradicijomis. Jonionyse savita tvarka išdėlioti rieduliai rodo, kad čia galėjusi būti astronominė stebykla. Parke yra 10 architektūros, daugiau nei 40 dailės paminklų (daugiausia Merkinės, Liškiavos ir Marcinkonių bažnyčiose bei jų šventoriuose). Pokario kovas mena atstatytos partizanų žeminės Viršurodukyje ir Kasčiūnų kaime, Kazimieraičio (pulk. Juozo Vitkaus) slėptuvės liekanos prie Skroblaus, Merkinės kryžių kalnelis. Merkinės apylinkės garsėja juodosios keramikos meistrais, kaimuose žmonės dar tradiciškai audžia, pina, mezga.
Lankytojus priima Merkinės kraštotyros ir Marcinkonių etnografinis, taip pat Čepkelių gamtos muziejai. Subartonyse – rašytojo Vinco Mickevičiaus-Krėvės muziejus (sodyba). Informaciją teikia lankytojų centrai Marcinkonyse ir Merkinėje, galima užsisakyti ir ekskursijas. Marcinkonyse galima pasivaikščioti 3 km ilgio Girinio taku, o aplink kaimą veda 13,8 km Zackagirio pažintinis pėsčiųjų takas, prie Musteikos kaimo –1,5 km ilgio senovinės bitininkystės takas. 15 stovyklaviečių prie ežerų bei upių skirtos daugiausia vandens turistų paslaugoms. Apsistoti galima ir kaimo gyventojų sodybose, ir komfortiškuose nacionalinio parko svečių namuose. Vandens turizmo mėgėjams parengti įvairaus sudėtingumo ir trukmės maršrutai Ūlos upe, bet turistų skaičius ribojamas – reikia iš anksto įsigyti leidimus. Paukščius galima stebėti prie Nemuno, bei Grybaulios žuvininkystės tvenkinių teritorijoje.

Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos adresas: Miškininkų g. 62, LT-4670 Marcinkonys Varėnos raj. Tel.: 8 310 44641, faksas 8 310 44437El. p.: dzukijanp@is.lt;

Marcinkonių lankytojų centras:Miškininkų g. 61, LT-4670 Marcinkonys Tel. 8 310 44466, faksas 8 310 44471

Merkinės lankytojų centras:Vilniaus g. 3, LT-4651 Merkinė, Varėnos raj.Tel./faksas 8 310 57245

Didžiausias ir švariausias Žemaitijoje Platelių ežeras (1205 ha) bei dar keliolika ežerų suteikia galimybių vandens sporto ir turizmo, nardymo, žvejybos, paukščių stebėjimo mėgėjams ir profesionaliems gamtininkams.
Žemaitijos nacionalinis parkas yra europinės svarbos saugoma teritorija – NATURA 2000, skirta paukščių ir gamtinių buveinių apsaugai.

Plateliuose yra Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos lankytojų centras. Parke yra daug lankomų vietų, muziejų, ekspozicijų. Norintiems visa tai apžiūrėti numatyti maršrutai tiek trumpalaikiam apsilankymui, tiek ilgiau trunkančiam poilsiui. Poilsiautojus priima keletas poilsio namų, viešbutis, 23 kaimo turizmo sodybos, yra 9 stovyklavimui pritaikytos vietos, užkasti galima kavinėse, užeigose bei restorane (žemaitiškas kastinys, spirginė, cibulynė, ežerų žuvis tikrai specifiniai ir gardūs šio regiono valgiai). Čia puoselėjamos, gaivinamos senosios Žemaitijos krašto kultūros tradicijos, šventės (Užgavėnės, Joninės ir kt.), jus mielai priims ir kelionėje palydės savo tarmę, papročius, charakterio ypatumus išlaikę gidai.

ŽemŽemaitijos nacionalinis parkas įdomus ir gamtininkams. Pažintis su ledyno suformuotu Platelių ežero duburiu ir termokarstinės kilmės ežeriukais, išskirtiniu reljefu pasižyminčiais Gardų ozo, Mikytų, Jazdauskiškių, Šarnelės kraštovaizdžio kompleksais, paukščių nusėstais pelkių masyvais, įsirėžusiais giliose raguvose šaltiniais ir upių aukštupiais – visą tai jus galite atrasti 21720 ha plote. Pažymėtina, kad apie 10% parko teritorijos yra nelankoma – tai Plokštinės ir Rukundžių gamtiniai rezervatai, o pavasario ir vasaros metu – ir telmologiniai (pelkių) draustiniai.

Nacionaliniame parke yra 10 gamtos paminklų ir 11 gamtos paveldo objektų, bet ne prie visų lengvai prieinama. Įspūdingiausias Platelių dvaro teritorijoje esantis Raganos uosis – storiausias Lietuvos uosis (kamieno apimtis – 7,2 m, aukštis – 32 m). Verta aplankyti ir kitus įspūdingų matmenų ar formų paminklus – Platelių vinkšną ir liepą, esančius tame pačiame dvaro parke, aukštai iškilusį Pūkštės kalną, šaltinius Plokštinės miške, Platelių ežero salas ir pusiasalius.

Jei norite susipažinti su povandeniniu gamtos pasauliu – jums padės nardymo klubo entuziastai.

Parke yra daugiau kaip 200 kultūros paveldo vertybių, iš jų 30 archeologijos paminklų: akmens amžiaus stovyklų pėdsakų, piliakalnių, alkakalnių, senkapių. Piliakalnių ir alkakalnių žiedas, nutįsęs parko šiaurės rytinėje dalyje (Žemaičių Kalvarijos, Grigaičių, Užpelkių, Pučkorių, Gegrėnų, Mikytų kaimų piliakalniai, alkakalniai, esantys,Vilkų, Godelių, Mikytų kaimuose) jungiasi su žymiausiais Skuodo – Kretingos rajono piliakalniais (Apuolė, Impiltis). Platelių ežere yra išlikę senovinio tilto, jungusio Platelių miestelį su pilimis saloje, poliai.

Iš architektūros paminklų savo verte labiausiai išsiskiria Beržoro, Platelių, Žemaičių Kalvarijos bažnyčios, senoviškos sodybos, Babrungėnų malūnas. Žemaičių Kalvarijoje daug architektūros, dailės, archeologijos, istorijos paminklų. Svarbiausias čia Kristaus Kančios kelias su 19 koplyčių (20 vietų), pastatytomis XVII a. 14-kos koplyčių Kristaus kančios kelias atkurtas Beržore.

Nacionaliniame parke saugomi ir žemaitiški kryžiai, koplytėlės, koplytstulpiai su šventųjų skulptūromis, kurie dar ir mūsų laikais šiame krašte tebestatomi pakelėse ar tvirtinami prie medžių. Kaip jie gimsta dar galima pamatyti tautodailininkų Reginos ir Justino Jonušų muziejuje, Kazio Striaupos klėtelėje, Rimanto Laimos bei Vyto Jaugėlos tautodailės ekspozicijose, Leonardo Černiausko privačioje meno galerijoje – kūrybinėse dirbtuvėse. Platelių dvaro svirne galima pamatyti Užgavėnių kaukių ekspoziciją, archeologinių radinių iš Šventorkalnio, Pilies salos, senovinių įrankių bei namų apyvokos daiktų, nuolat veikia parodos. Rašytojos Žemaitės muziejus – gimtoji rašytojos sodyba su išlikusia troba, rašytojos asmeniniais daiktais, kūrybos ekspozicija. Vytauto Mačernio muziejus pasakoja apie tragiško likimo lietuvių poeto Vytauto Mačernio gyvenimą ir kūrybą. Militarizmo ekspozicija – buvusi sovietinės armijos Plokštinės miškų apsuptyje 1962 m. pastatyta požeminė termobranduolinių raketų paleidimo aikštelė tapo lankomiausiu viso Žemaitijos regiono objektu.

Informaciją apie vertybes ir lankomus objektus jums suteiks Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centre Plateliuose. Čia galite užsisakyti ir ekskursijas, gauti informaciją apie nakvynę ir stovyklavimo sąlygas, įsigyti leidinių.

Prie Platelių ir kitų ežerų įrengtos stovyklavietės (stovyklavimas mokamas). Apsistoti nakvynei galima Plokštinės ekologinio ugdymo centre, “Dvaro svetainėje”, kaimo turizmo sodybose, poilsio namuose bei poilsio bazėje.

Iš apžvalgos aikštelės prie Platelių ežero atsiveria puiki ežero panorama. Platūs toliai atsiveria nuo Šarnelės piliakalnio, Mikytų alkakalnio, regyklų Jogauduose ir Paplatelėje.

Mėgstantiems keliauti pėsčiomis skirti keli pažintiniai takai. Šeirės gamtos takas (ilgis 4,1 km) supažindina su būdingu šiam kraštui reljefu, augmenija bei gyvūnija. Pėsčiųjų takas “Giliuko ir Kaštoniuko kelionė Platelių dvaro parke” (ilgis 1 km) skirtas pradinių klasių mokiniams. Jame supažindinama su augalais, primenama, kaip reikia elgtis miške. Eidami Plokštinės pažntiniu taku (ilgis 3,2 km) išvysite buvusios karinės bazės tvoros liekanas, inkilus šikšnosparniams, pasigrožėsite kalvotu reljefu, neužšalančiu Pilelio šaltiniu – gamtos paminklu… Keliaudami Paplatelės pažintiniu taku (ilgis 2,3 km), pamatysite Sultekio (Minijos) tvenkinį bei jo pakrantėse tautodailininkų sukurtas medžio skulptūras. Tvenkino nendrynuose lizdus suka švygždos, rudakakliai kragai, nendrinės lingės, galite išgirsti didžiojo baublio, mažųjų ir kūdrinių varlių skleidžiamus garsus. Jo pakraščiais auga saugomos aukštosios ir raudonosios gegūnės. Einant Mikytų pažintiniu taku (ilgis 1 km) galima pamatyti Mikytų alkakalnį (buvusią I tūkst. vid.-II tūkst. pr. šventvietę), mitologinį akmenį su velnio pėda ir maldų šulinį.

Keliaujant pėsčiųjų ir dviračių taku Plateliai-Beržoras (ilgis 1,5 km) galima susipažinti su šių vietovių gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis.

Platelių ežeras puikiai tinka buriavimui, plaukioti valtimis, vandens dviračiais, burlentėmis, jachtomis ir kitomis bemotorėmis priemonėmis. Čia gausu įvairių paslaugų – organizuojamas povandeninis nardymas; Platelių jachtklube galima išsinuomoti vandens dviračių, valčių, baidarių, burlenčių, jachtų, katamaraną. Geros sąlygos žvejybai. Leidimai išduodami Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Platelių lankytojų centre. Platelių miestelio centre turizmo sezono metu veikia dviračių nuomos punktas, atliekamas dviračių remontas.

Žemaitijos nacionaliniame parke yra puikios sąlygos konferencijoms organizuoti (nuomojamos salės, teikiamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos), taip pat galima užsisakyti vakaronę (žemaičių dainos, šokiai).

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos adresas:

Didžioji g. 10, LT-90420 Plateliai,

Plungės r.

Tel. (8~448) 49337, faksas (8~448) 49337

El. paštas: znp@zemaitijosnp.lt

Platelių lankytojų centras:

Didžioji g. 8, LT-90420 Plateliai, Plungės r.

Tel. (8~448) 49231, faksas (8~448) 49337

El. paštas: info@zemaitijosnp.lt

Svetainės internetinis adresas: www.zemaitijosnp.lt