Žvejybos leidimas – nustatyta tvarka išduotas dokumentas, suteikiantis teisę žvejoti.
Licencinė žūklė – saugomų ir globojamų žuvų rūšių ar intensyviai veisiamų žuvų žūklė, taip pat žūklė vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjiška žūklė draudžiama ar ribojama, arba žūklė nestandartiniais įrankiais ir būdais.

Kainos

Mėgėjiškos žūklės valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduotas leidimas naudoti žūklės plotus, leidimo išdavimas metams kainuoja 11 Lt, mėnesiui – 3 Lt, parai – 1 Lt. Už mėgėjiškos žūklės valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduotas leidimas naudoti žūklės plotą, leidimo išdavimą vietiniams gyventojams, gyvenantiems kaimuose, esančiuose ne toliau kaip už 1 kilometro nuo vandens telkinio, valstybės rinkliava mažinama 50 procentų.

Mėgėjiškos žūklės valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduotas leidimas naudoti žūklės plotą, licencijos išdavimas kainuoja priklausomai nuo žuvų rūšies. Žvejoti saugomų ir globojamų žuvų rūšių žuvis licencija mėnesiui kainuoja 50 Lt, o parai – 10 Lt. Licencija žvejoti intensyviai veisiamas žuvis savaitei – 46 Lt, parai – 10 Lt.

Mėgėjiškos žūklės valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduotas leidimas naudoti žūklės plotą, ir juose mėgėjiška žūklė draudžiama ar ribojama, licencijos išdavimas mėnesiui kainuoja 45 Lt, parai – 5 Lt. Invalidams (neįgaliesiems), senatvės pensininkams ir vietos gyventojams, gyvenantiems kaimuose, esančiuose ne toliau kaip už 1 kilometro nuo vandens telkinio, mokestis mažesnis 50 proc.

Mėgėjiškos žūklės žvejoti nestandartiniais įrankiais ir būdais valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduotas leidimas naudoti žūklės plotą, licencijos išdavimas mėnesiui kainuoja 100 Lt, savaitei – 50 Lt, parai – 10 Lt. Invalidams (neįgaliesiems), senatvės pensininkams ir vietos gyventojams, gyvenantiems kaimuose, esančiuose ne toliau kaip už 1 kilometro nuo vandens telkinio, mokestis mažesnis 50 proc.

Išdavimo punktai

Visi Aplinkos apsaugos regioniniai departamentai išduoda tiek leidimus, tiek licencijas mėgėjiškai žūklei.

APLINKOS APSAUGOS REGIONINIAI DEPARTAMENTAI

ALYTAUS RD: Kauno g. 69, LT-62107 Alytus. Tel.kodas 8-315, faks. 56732
Alytaus m. agentūra. Kauno g. 69, 62107 Alytus. Tel. kodas 8-315, faks. 56739.
Alytaus r. agentūra.Kauno g. 69, 62107 Alytus. Tel. kodas 8-315, faks. 56739.
Druskininkų m. agentūra. V. Kudirkos g. 3, Druskininkai. Tel. kodas 8-313, faks. 51343
Lazdijų r. agentūra.Gėlyno g. 10, 67129 Lazdijai. Tel. kodas 8-318, faks. 52808
Varėnos r. agentūra. Miškininkų g. 5, 65156 Varėna. Tel. kodas 8-310, faks. 51014
Prienų r. agentūra.Kęstučio g. 32, 59129 Prienai. Tel. kodas 8-319, faks. 60390

KAUNO RD: Rotušės a. 12, 44279 Kaunas. Tel. kodas 8-37, faks. 320854
Kauno m. agentūra. Rotušės a. 12, 44279 Kaunas. Tel. kodas 8-37, faks. 320854. El. p. kaunom@krd.am.lt
Kauno r. agentūra. Rotušės a. 12, 44279 Kaunas. Tel. kodas 8-37, faks. 320854. El. p. kaunor@krd.am.lt
Kaišiadorių r. agentūra. J. Basanavičiaus g. 13, 56135 Kaišiadorys. Tel. kodas 8-346, faks. 60020. El. p.
kaisiadorys@krd.am.lt Kėdainių r. agentūra. Dotnuvos 2, 57177 Kėdainiai. Tel. kodas 8-347, faks. 67290. El.p. kedainiai@krd.am.lt
Jonavos r. agentūra. Klaipėdos g. 7, 55169Jonava. Tel. kodas 8-349, faks. 69182. El. p. jonava@krd.am.lt
Jurbarko r. agentūra. Muitinės g. 3a, 74106 Jurbarkas. Tel. Kodas8-447, faks. 79208. El. p. jurbarkas@krd.am.lt
Raseinių r. agentūra. Maironio g. 7, 60150 Raseiniai. Tel. Kodas 8-428, faks. 51146. El. p. raseiniai@krd.am.lt

KLAIPĖDOS RD: Birutės g.16, 92003 Klaipėda. Tel. kodas 8-46, faks. 380903
Klaipėdos m. agentūra. Žalgirio g. 11a, 93251 Klaipėda. Tel. kodas 8-46, faks. 366927
Klaipėdos r. agentūra. Kvietinių g. 8, 96140 Gargždai. Tel. kodas 8-46, faks. 473325
Palangos m. agentūra. Malūno g. 6, 00126 Palanga. Tel. kodas 8-460, faks. 51005
Neringos m. agentūra. Pamario g. 3, 93121 Nida. Tel. kodas 8-469, faks. 51232.
Kretingos r. agentūra.Tvenkinio g. 1, 97106 Kretinga. Tel. kodas 8-445, faks. 79304
Skuodo r. agentūra.Vytauto g. 2, 98116 Skuodas. Tel. kodas 8-440, faks. 73939
Šilalės r. agentūra.Lokystos g. 36, 75136 Šilalė. Tel. kodas 8-449, faks. 74461
Šilutės r. agentūra. Tulpių g. 10, 99185Šilutė. Tel. kodas 8-441, faks. 52205
Tauragės r. agentūra.Kranto g. 10, 72261 Tauragė. Tel. kodas 8-446, faks. 61852

MARIJAMPOLĖS RD: S.Dariaus ir S.Girėno g.4, 68176 Marijampolė.Tel. kodas 8-343, faks. 91955
Marijampolės m. agentūra. Dariaus ir Girėno g. 4, 68176 Marijampolė. Tel. kodas 8-343, faks. 91955
Marijampolės r. agentūra. Dariaus ir Girėno g. 4, Marijampolė. Tel. Kodas 8-343, faks. 91955
Vilkaviškio r. agentūra. J. Basanavičiaus a. 7-21, 70101 Vilkaviškis. Tel. Kodas 8-342, faks. 53065
Šakių r. agentūra. Bažnyčios g. 3, 71122 Šakiai. Tel. kodas 8-345, faks. 60342.

PANEVĖŽIO RD: Žvaigždžių g. 7, LT-37109 Panevėžys. Tel. kodas 8-45, faks. 581441
Panevėžiom. agentūra. Žvaigždžių g. 7, LT-37109 Panevėžys. Tel. kodas 8-45, faks. 581441
Panevėžior. agentūra. Žvaigždžių g. 7, LT-37109 Panevėžys. Tel. kodas 8-45, faks. 581441
Biržų r. agentūra. Ramunių g. 2, 41128 Biržai. Tel. kodas 8-450, faks. 33471
Kupiškio r. agentūra. Vytauto g. 30a, 40115 Kupiškis. Tel. kodas 8-459, faks. 35379
Pasvalio r. agentūra. Vilniaus g.7, 39146 Pasvalys. Tel. kodas 8-451, faks. 34158
Rokiškio r. agentūra. Panevėžio g. 7, 42163 Rokiškis. Tel. kodas 8-458, faks. 34492

ŠIAULIŲ RD: M.K.Čiurlionio g.3, 76303 Šiauliai. Tel. kodas 8-41, faks. 503705
Šiaulių m. agentūra. Tilžės g. 198, Šiauliai. Tel. kodas 8-41, faks. 503105
Šiaulių r. agentūra. Tilžės g. 198, 76203 Šiauliai. Tel. kodas 8-41, faks. 524154
Akmenės r. agentūra. Respublikos g. 5-1, 85142 N.Akmenė. Tel. kodas 8-425, faks. 56620
Joniškio r. agentūra. Livonijos g. 4, 84123 Joniškis. Tel. kodas 8-426, faks. 51498.
Kelmės r. agentūra. Birutės g. 2-1, 86142 Kelmė. Tel. kodas 8-427, faks. 53179
Mažeikių r. agentūra. Draugystės g. 24-3, 89166 Mažeikiai. Tel. kodas 8-443, faks. 90070
Pakruojo r. agentūra. Pergalės g. 1-1, 83159 Pakruojis. Tel.kodas 8-421, faks. 51312
Plungės r. agentūra. Vytauto g. 12, 90123 Plungė. Tel. kodas 8-448, faks. 52792
Radviliškio r. agentūra. Aušros a. 10, 82123 Radviliškis. Tel. kodas 8-422, faks. 53938
Telšių r. agentūra. Respublikos g. 5, 87130 Telšiai. Tel. kodas 8-444, faks. 53802

UTENOS RD: Metalo g.11, 28217 Utena. Tel. kodas 8-389, faks. 69662
Anykščių r. agentūra. J. Biliūno g. 28-1, 29117 Anykščiai. Tel. kodas 8-381, faks. 52573
Ignalinos r. agentūra. Geležinkelio g. 34, 30117 Ignalina. Tel. kodas 8-386, faks. 53321
Molėtų r. agentūra. Inturkės g. 55, 33131 Molėtai. Tel. kodas 8-383, faks. 51302
Utenos r. agentūra. Metalo g. 11, 28217 Utena. Tel. kodas 8-389, faks. 69659
Visagino m. agentūra. Parko g. 14, 31139 Visaginas. Tel. kodas 8-386, faks. 31534
Zarasų r. agentūra. Bukanto g. 18/2, 32132 Zarasai. Tel. kodas 8-385, faks. 51665

VILNIAUS RD: A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius. Tel. kodas 8-5, faks. 2728389
Vilniaus m. agentūra. A.Juozapavičiaus g.9, 09311 Vilnius. Tel. kodas 8-5, faks. 2102485
Vilniaus r. agentūra. Smolensko g. 15a, 03201 Vilnius. Tel. kodas 8-5, faks. 2334795
Širvintų r. agentūra. Vilniaus g. 86, 19120 Širvintos. Tel. kodas 8-382, faks. 51443
Šalčininkų r. agentūra. Tartoko k., 17127 Šalčininkai. Tel. kodas 8-380, faks. 52130
Švenčionių r. agentūra. Taikos g. 1-1, 08113 Švenčionys. Tel. kodas 8-387, faks. 66177
Trakų r. agentūra. Vytauto g. 53, 21106 Trakai. Tel. kodas 8-528, faks. 55548
Ukmergės r. agentūra. Vilniaus g. 140, 20112 Ukmergė. Tel. kodas 8-340, faks. 64539

Platintojai, išduodantys tiek leidimus, tiek licencijas (NEMUNO DELTOS ŽŪKLEI) mėgėjiškai žūklei

MĖGĖJIŠKOS ŽVEJYBOS LICENCIJŲ IR LEIDIMŲ PLATINTOJAI

Klaipėdos MŽD Klaipėda, Sodų g. 4
M. Norkaus komercinė firma Klaipėda, Mickų kaimas (parduotuvė)
UAB “Kintai” Šilutės raj., Kintai (degalinė)
UAB “Žūklės gidai” Klaipėda, Mingės kaimas
G. Karpo ind. įmonė Klaipėda, Liepų g. 46a

Platintojai, išduodantys tik leidimus mėgėjiškai žūklei

MĖGĖJIŠKOS ŽVEJYBOS LEIDIMŲ PLATINTOJAI
Šilutės MŽD Šilutė, Uosto g. 11
Kretingos MŽD Kretinga, Chodkevičiaus g. 10-129
UAB “Mazgeikos žvejyba” Klaipėda, Minijos 137
G. Pupšienės ind. įm. Klaipėda, Birutės g. 2
UAB “Serenika” Klaipėda, Naikupės g. 30
R. Simučio prekybos įmonė Skuodas, Vilniaus g. 24-2
R. Jokšio prekybos įmonė Kretinga, Rotušės g. 12-2
G. Starinsko prekybos įmonė “Gista” Tauragė, Vytauto g. 54
Z. Gaidelio įmonė Rusnė, Donelaičio g. 11
G. Nausėdos “Šamas” Klaipėda, Laukininkų g. 1
UAB “Nagista ir partneriai” Klaipėda, Taikos pr. 94-1
UAB”Stegda” Kretinga, Laisvės g. 15
J. Kukanausko įmonė “Akvariumas” Tauragė, Bažnyčių g. 20
A. Padagienės įmonė Klaipėda, Klaipėdos 16
A. Paliutienės įmonė Klaipėda, Debreceno g. 54
P. Baikausko įmonė Šilutė, Lietuvininkų g. 16a
UAB “Oksalis” Kretinga, Vytauto g. 71

Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar nėra arti praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, atsisekite slidžių tvirtinimus, kad jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas – galėsite lazdas greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Eidami ledu aplenkite vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis, gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir per atodrėkius. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, nepalikite jų be priežiūros.

Jei visgi įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kuo labiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltute, ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.

Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, pasakykite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę drabužiai neleidžia ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima – ledas įlūš, jeigu mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam ištieskite slidę, slidžių lazdą, lentą ar numeskite virvę. Galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.

Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kuo greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusįjį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausa apranga, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

Šio iniciatyvos tikslas – įtraukti Lietuvos visuomenę fiksuojant aplinkos apsaugos problemas ir padarytus pažeidimus.

Nuo šiol, kiekvienas Maps.lt svetainės lankytojas, pasinaudojęs žemėlapio funkcija “Pranešk apie skriaudžiamą gamtą”, nurodydamas tikslią vietą žemėlapyje galės pranešti apie pastebėtus nusikaltimus prieš gamtą.

•  Teršiamos upės ar ežerai;

• Kanalizacijų sistemos išleidžiamos į aplinką;

•  Šiukšlynai miškuose;

• Automobilių “laužas” (netinkamos eksploatuoti transporto priemonės) kiemuose;

•  Deginamos atliekos;

•  Neleistinai kertami medžiai ir želdiniai

•  Brakonieriavimas

• Niokojama gamta – gyvūnai ir augalai

• Ir kt.

http://www.maps.lt/index.php?id=1429 

Isisiurbusią erkę reikia kuo greičiau pašalinti. Sudėtinga pirštais ištraukti erkę taip, kad jos nesuspausti, nesutraiškyti ir neapsikrėsti, jei erkė turi ligos sukėlėjų. Todėl geriausia tai daryti mažu specialiu pincetu, suimant erkę už galvos (ne už kūnelio!). Traukiama lėtai, sukant prieš laikrodžio rodyklę. Ištraukus, įkandimo vieta nuplaunama muilu. Jei erkės kūnas nutrūksta ir galva pasilieka odoje, kad ją pašalinti, reikia kreiptis į gydytoją.
Negalima įsisiurbusios erkės tepti aliejumi, kokiais nors tepalais, tikintis, kad ji uždus ir lengviau ją bus pašalinti. Įrodyta, kad tokios priemonės dar labiau pablogina situaciją, nes erkė pradeda gausiau gaminti seilių ir taip paskleidžia daugiau infekcijos sukėlėjų.

Ištraukus erkę, reikia ištirti, ar ji nėra užsikrėtusi Laimo ligos sukėlėjais. Tam tikslui gyva erkė patalpinama į stiklinį buteliuką su oro tarpeliu, kuris laikomas vėsiai, ir gabenama į laboratoriją. Tokiomis sąlygomis erkė gali išgyventi ir kelias paras. Jei erkė nebegyva, reikia atlikti kraujo tyrimą: pirmąkart iškart po įkandimo, antrąkart – po 3-4 savaičių.
Erkinio encefalito profilaktikai švirkščiamas imuninis serumas, jei prieš tai nebuvo pasiskiepyta.

Erkinis encefalitas – nervų sistemos liga, kurią sukelia virusas. Ja užsikrėsti galima visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau didesnis pavojus yra centrinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje.
Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti erkiniu encefalitu zonai. Be to, šios ligos gydymas ir reabilitacija kainuoja dešimteriopai brangiau nei skiepai. Didesnės rizikos grupei priklauso miškų, parkų, sodų priežiūros darbuotojai, taip pat mėgstantys žvejoti, rinkti žoles, uogas, kitas miško gėrybes ar šiaip praleidžiantys laisvalaikį gamtoje.

Inkubacinis periodas nuo erkės įsiurbimo iki ligos pradžios trunka dažniausiai 7 – 14 dienų, tačiau gali būti ir trumpesnis ar ilgesnis. Praėjus šiam laikui, pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, raumenis. Po kelių dienų šie simptomai išnyksta. Žmogus gerai jaučiasi 2 – 7 dienas. Po to vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymių. Tai vadinama dvibangiu karščiavimu. Tolesni simptomai priklauso nuo ligos sunkumo. Gali būti pusiausvyros, sąmonės sutrikimų, paralyžius ir kita. Kuo vyresnis žmogus suserga, tuo sunkesnė ligos eiga. Vaikai iki 16 metų sudaro apie 18 procentų, 40 metų ir vyresni – apie 60 procentų sergančiųjų. Tik 30 procentų susirgusiųjų iš ligoninės išvyksta visiškai pasveikę. Kiti 30 procentų pasveiksta per 1 – 3 metus. Maždaug trečdaliui žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, išlieka šie psichoneurologiniai simptomai: galvos skausmas, miego, dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, elgesio pokyčiai. Devyni procentai susirgusiųjų tampa nedarbingi. 2003 metais Šiaulių apskrityje nuo erkinio encefalito mirė du žmonės, 2004 – aisiais – vienas žmogus.

Esant aukštai aplinkos temperatūrai suintensyvėja prakaitavimas, kartu su prakaitu netenkama svarbių organizmo gyvybinėms funkcijoms druskų. Atkreipkite dėmesį, kad per karščius būtina gaivintis dažniau nei apima troškulys – skysčius reikia gerti pastoviai, po truputį, visą dieną, nelaukiant, kol ištrokšite.

Geriausiai gerti tinka mineralinis, mineralizuotas, paprastas geriamasis arba pasūdytas vanduo. Venkite skysčių su kofeinu, alkoholiu ir gėrimų su cukrumi ir saldikliais – tai skatina didesnį skysčių išsiskyrimą. Nepatartinas riebus ir sunkiai virškinamas maistas. Patartina daugiau valgyti skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų, daugiau vartoti vaisių ir daržovių.

Jeigu sergate širdies – kraujagyslių sistemos ligomis, būkite dėmesingi savo sveikatos būklei. Pasivaikščiojimams rinkitės rytinį ar vakarinį laiką, ribokite fizinę veiklą, sekite sveikatos būklę.

Traumos požymiai:

• patinimas,
• skausmingi judesiai,
• sutrikusi funkcija, dėl to sunku stovėti ar atlikti judesius,
• pažeistos srities ir sąnario kraujosrūva (odos pamėlimas).

Jei įtariate patempimą, laikykitės tokios veiksmų sekos:

• atpalaiduokite ir pakelkite sužeistą vietą,
• ant sužeistos kojos uždėkite ledo arba šaltą kompresą, kad sustabdytumėte kraujavimą ir tinimą.
• suveržkite bintu traumos vietą, įdėję minkštą įklotą, pavyzdžiui, vatos, arba apibintuokite kompresą,
• pakelkite ir paremkite sužeistą galūnę, kad nepamėlynuotų; jei patemtas riešas, alkūnė ar petys, pariškite sužeistą ranką.

Jei įtariate sunkią traumą, pavyzdžiui, labai skauda ir negalite pajudinti galūnės, kreipkitės profesionalios medicinos pagalbos, kad nustatytų diagnozę rentgeno spinduliais.

Pirmoji pagalba:

• suspauskite žaizdos kraštus abipus įsmigusio svetimkūnio,
• labai atsargiai abipus svetimkūnio uždėkite susukto binto ritinėlius,
• bintą vyniokite prispausdami ritinėlių kraštus,
• kuo mažiau judinkite sužalotą vietą,
• nukentėjusįjį gabenkite į ligoninę.

Požymiai:

• nerimas,
• galvos skausmas ir svaigimas,
• spengimas ausyse,
• pykinimas, vėmimas,
• paraudusi, karšta oda,
• greitas sąmonės netekimas,
• dažnas stiprus pulsas,
• pakilusi, kartais net iki 40′C ar daugiau, kūno temperatūra.

Pirmoji pagalba:

• Paguldykite nukentėjusįjį šaltoje vietoje ir nurenkite, jei galite, suvyniokite į šaltu vandeniu sudrėkintą ploną antklodę,
• vėdinkite nukentėjusįjį, kol jo kūno temperatūra nukris iki 38′C,
• drėgną antklodę pakeiskite sausa, kai temperatūra nukris iki saugaus lygio,
• reguliariai tikrinkite nukentėjusiojo būklę; jei būklė negerėja, kvieskite gydytoją.

Paprastai perkaistama, kai yra aukšta aplinkos temperatūra (dažniausiai 30° C ir daugiau), didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose, mažai vartojama skysčių ar kai labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis (pvz., šiltnamyje, atliekant lauko darbus ir t.t).

Požymiai:

• spazminiai galvos skausmai,
• išblyškusi, drėgna oda,
• greitas, silpnas pulsas,
• truputį pakilusi temperatra,
• atsiranda galvos skausmai, mieguistumas, žiovulys, sutrinka pusiausvyra, kalba tampa nerišli.

Pirmoji pagalba:

• Atsigulkite vėsioje vietoje, pakelkite kojas,
• gerkite daug skysčių (geriausia mineralinio arba šiek tiek pasūdyto vandens).
• Draudžiama nardinti visą kūną į šaltą vandenį bei duoti gerti alkoholio!

Kepsninėje kepama skirtinga mėsa – kiauliena, veršiena, aviena, vištiena, žvėriena, jautiena ir net žuvis. Tačiau ta pati mėsos rūšis gali būti ruošiama skirtingai.

Kaip paruošti:

• norint išlaikyti natūralų produktų skonį, juos reikia marinuoti kuo trumpiau arba visai nemarinuoti,
• naudoti mažai prieskonių,
• pirkti minkštą mėsą – ji bus skanesnė ir greičiau iškeps,
• mėsą ruošti prieš pat kepimą, vienintelę veršieną marinuoti ilgiau – kadangi ji nelabai sultinga, geriausiai užpylus baltu vynu palaikyti parą šaldytuve.

Jei norisi marinuotos:

• marinavimui netinka actas ar obuolių sultys, nes jie slopina tikrąjį mėsos skonį,
• marinuoti tinka svogūnų, medaus ar sojų marinate, kuris naudojamas kaip pagrindas ruošiant visus marinatus,
• vynas – baltas tinka šviesiai mėsai – kiaulienos nugarinei, veršienai, raudonas – jautienai, žvėrienai,
• į kiekvieną marinatą dedami prieskoniai: jautienai – rozmarinai, pipirai, česnakai, vištienai – imbieras, pipirai, svogūnai ar truputis apelsinų sulčių,
• paruošta mėsa paliekama marinate ir laikoma vėsioje vietoje nuo penkių valandų iki vienos ar dviejų parų.

Kaip kepti:

• patiekalas įgaus nepakartojamo aromato, jei į ugnį pridėsite skaniai kvepiančio medžio žievės,
• vištienai tenka skirti daugiau laiko – ji valandą prieš kepant palaikoma vyne, o skaniausia ji lengvai perkepta,
• aviena skanesnė nepjaustyta – ją mažesniais gabalais geriau supjaustyti jau iškeptą, o jos kvapą numalšins švieži rozmarinai,
• veršienai „drėgmės“ suteiks lašinukai – įvyniokite pjaustytą mėsą į ploną sūdytų lašinukų rėželį,
• lengviausia kepti kiaulieną, kuri skaniausia gardinta bazilikais,
• jautiena (ypač išpjova) visai nemarinuojama, apibarstoma trupučiu pipirų, druskos ir šiek tiek apšlakstoma alyvuogių aliejumi, kuris naudojamas tik tam, kad kepsniai gražiai apskrustų – taip paruošta mėsa iki kepimo pastovi ilgiausiai 10 minučių.

Žuvis

Dažniausiai kepama lašiša, skumbrė, lynas, upėtakis, tunas, sterkas. Norint išlaikyti žuvies skonį, naudojami tik neaštrūs žuvies prieskoniai.

Kaip kepti:

• kad kepdama nesubyrėtų, įvairią žuvį galima kepti folijoje – tuomet pakanka žuvies gabaliukus lengvai pabarstyti druska, į foliją įdėti krapų, salierų lapelių, net morkų ar porų,
• žuvis ruošiama prieš pat kepimą, o norint marinuoti, tai daryti labai atsargiai,
• kadangi druska „traukia“ vandenį, kepsnys gražiai neapskrus ir neapkeps – „druskinius“ prieskonius reikia berti jau ant iškepusių gabalėlių,
• lašiša prieš pat kepimą apšlakstoma citrinos sultimis ir apibarstoma druska bei pipirais, supjaustoma gabalais ir kepama ant žarijų.