Turizmas po Lietuvą www.TPL.lt » Žvejyba

Geriausios žvejybos vietos

admin — Thu, 23 Apr 2009 11:22:01 +0000

[Nutariau pasidalinti informacija apie kai kurias gražiausias ir žuvingiausias vietas žvejybai, kurias teko aplankyti ir išbandyti.

Dubysa

Gana nebloga vieta žvejybai yra prie Seredžiaus, važiuojant Jurbarko plentu nuo Kauno, kur Dubysa įteka į Nemuną, pasukus į Seredžiaus miestelį po tiltu virš Dubysos galima rasti gana gerą žvyrkelį, kuriuo galima pravažiuoti ~15km Dubysos pakrantės, kelias lengvai pravažiuojamas ir prie ištakų į Nemuną yra gilesnės vietos, bei mažiau žolių, daug kur gana geras priėjimas prie vandens, vieta tinkama spiningavimui, dugninei, plūdinei žvejybai, daug žvejoti šioje vietoje neteko, tačiau vieta verta dėmesio. Nuo Kauno nutolusi ~40km.

View Larger Map
Luodžio ežeras

Ežeras yra netoli Visagino, teko vieną kartą žvejoti jame, tačiau tokio žuvingo ežero senai nebuvau matęs. Vietą kurią žvejojau apytiksliai pažymėjau žemėlapyje, netoli Žagarinės kaimelio yra poilsiavietė prie ežero, pakrantė apaugusi meldais aplinka, gerai sutvarkyta, nes dar besiruošiant žvejybai atvažiavo gamtos apsauga ir kaip bebūtų keista, tvarkė aplinką, ežero pakrantę ir nesigilino ar nieko nepažeidžiu. Ežero pakrantė gilėja lėtai, pažvejoti nuo kranto šioje vietoje nepavyks, nebent įbridus giliau. Išplaukiau žvejoti jau vakarėjant, aplinkui pastoviai šokinėjo žuvys ir kibimas buvo pastovus tik užmetus, net nepasišėrus, kibo plakiai, kuojos, karšiukai, o sutemus mažesnės žuvys išvis nustojo kibti, tačiau nebuvau pasiruošęs naktinei žvejybai, plūdės nesimatė, prožektorius išsikrovė ir teko grįžti į krantą. Kelias kiek pamenu nebuvo blogas ir pravažiuojamas, tiesiog daug klaidinančių keliukų kol radau poilsiavietę. Vieta puiki poilsiui ir žvejybai, nes stovyklavietė gana tvarkinga, didelė yra pavėsinės, laužavietės ir malkų dar lygtais buvo.

View Larger Map

Šiandienai tiek, jeigu matysiu, jog straipsnis susilaukia susidomėjimo ar bent kelių komentarų, pratęsiu pasakojimą apie savo mėgiamiausias žvejybos vietas.

]

Žvejo bilietas, leidimas žvejoti, leidimas žūklei, leidimas žvejybai

admin — Wed, 15 Apr 2009 21:16:09 +0000

Planuojate keliauti į žvejybą? Nepamirškite žūklei įsigyti leidimo ar licenzijos. Kainos nėra didelės, mėgėjiškai žūklei išduodamų licencijų bei leidimų vietų nemažai. Tiesiog labai sunku rasti informacijos, todėl nusprendžiau patalpinti, šį straipsnį, nes pačiam teko ieškoti gerą pusvalandį kol radau.
Žvejokite ramiai ir teisėtai.

Žvejybos leidimas – nustatyta tvarka išduotas dokumentas, suteikiantis teisę žvejoti.
Licencinė žūklė – saugomų ir globojamų žuvų rūšių ar intensyviai veisiamų žuvų žūklė, taip pat žūklė vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjiška žūklė draudžiama ar ribojama, arba žūklė nestandartiniais įrankiais ir būdais.

Kainos

Mėgėjiškos žūklės valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduotas leidimas naudoti žūklės plotus, leidimo išdavimas metams kainuoja 11 Lt, mėnesiui – 3 Lt, parai – 1 Lt. Už mėgėjiškos žūklės valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduotas leidimas naudoti žūklės plotą, leidimo išdavimą vietiniams gyventojams, gyvenantiems kaimuose, esančiuose ne toliau kaip už 1 kilometro nuo vandens telkinio, valstybės rinkliava mažinama 50 procentų.

Mėgėjiškos žūklės valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduotas leidimas naudoti žūklės plotą, licencijos išdavimas kainuoja priklausomai nuo žuvų rūšies. Žvejoti saugomų ir globojamų žuvų rūšių žuvis licencija mėnesiui kainuoja 50 Lt, o parai – 10 Lt. Licencija žvejoti intensyviai veisiamas žuvis savaitei – 46 Lt, parai – 10 Lt.

Mėgėjiškos žūklės valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduotas leidimas naudoti žūklės plotą, ir juose mėgėjiška žūklė draudžiama ar ribojama, licencijos išdavimas mėnesiui kainuoja 45 Lt, parai – 5 Lt. Invalidams (neįgaliesiems), senatvės pensininkams ir vietos gyventojams, gyvenantiems kaimuose, esančiuose ne toliau kaip už 1 kilometro nuo vandens telkinio, mokestis mažesnis 50 proc.

Mėgėjiškos žūklės žvejoti nestandartiniais įrankiais ir būdais valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduotas leidimas naudoti žūklės plotą, licencijos išdavimas mėnesiui kainuoja 100 Lt, savaitei – 50 Lt, parai – 10 Lt. Invalidams (neįgaliesiems), senatvės pensininkams ir vietos gyventojams, gyvenantiems kaimuose, esančiuose ne toliau kaip už 1 kilometro nuo vandens telkinio, mokestis mažesnis 50 proc.

Išdavimo punktai

Visi Aplinkos apsaugos regioniniai departamentai išduoda tiek leidimus, tiek licencijas mėgėjiškai žūklei.

APLINKOS APSAUGOS REGIONINIAI DEPARTAMENTAI

ALYTAUS RD: Kauno g. 69, LT-62107 Alytus. Tel.kodas 8-315, faks. 56732
Alytaus m. agentūra. Kauno g. 69, 62107 Alytus. Tel. kodas 8-315, faks. 56739.
Alytaus r. agentūra.Kauno g. 69, 62107 Alytus. Tel. kodas 8-315, faks. 56739.
Druskininkų m. agentūra. V. Kudirkos g. 3, Druskininkai. Tel. kodas 8-313, faks. 51343
Lazdijų r. agentūra.Gėlyno g. 10, 67129 Lazdijai. Tel. kodas 8-318, faks. 52808
Varėnos r. agentūra. Miškininkų g. 5, 65156 Varėna. Tel. kodas 8-310, faks. 51014
Prienų r. agentūra.Kęstučio g. 32, 59129 Prienai. Tel. kodas 8-319, faks. 60390

KAUNO RD: Rotušės a. 12, 44279 Kaunas. Tel. kodas 8-37, faks. 320854
Kauno m. agentūra. Rotušės a. 12, 44279 Kaunas. Tel. kodas 8-37, faks. 320854. El. p. kaunom@krd.am.lt
Kauno r. agentūra. Rotušės a. 12, 44279 Kaunas. Tel. kodas 8-37, faks. 320854. El. p. kaunor@krd.am.lt
Kaišiadorių r. agentūra. J. Basanavičiaus g. 13, 56135 Kaišiadorys. Tel. kodas 8-346, faks. 60020. El. p.
kaisiadorys@krd.am.lt Kėdainių r. agentūra. Dotnuvos 2, 57177 Kėdainiai. Tel. kodas 8-347, faks. 67290. El.p. kedainiai@krd.am.lt
Jonavos r. agentūra. Klaipėdos g. 7, 55169Jonava. Tel. kodas 8-349, faks. 69182. El. p. jonava@krd.am.lt
Jurbarko r. agentūra. Muitinės g. 3a, 74106 Jurbarkas. Tel. Kodas8-447, faks. 79208. El. p. jurbarkas@krd.am.lt
Raseinių r. agentūra. Maironio g. 7, 60150 Raseiniai. Tel. Kodas 8-428, faks. 51146. El. p. raseiniai@krd.am.lt

KLAIPĖDOS RD: Birutės g.16, 92003 Klaipėda. Tel. kodas 8-46, faks. 380903
Klaipėdos m. agentūra. Žalgirio g. 11a, 93251 Klaipėda. Tel. kodas 8-46, faks. 366927
Klaipėdos r. agentūra. Kvietinių g. 8, 96140 Gargždai. Tel. kodas 8-46, faks. 473325
Palangos m. agentūra. Malūno g. 6, 00126 Palanga. Tel. kodas 8-460, faks. 51005
Neringos m. agentūra. Pamario g. 3, 93121 Nida. Tel. kodas 8-469, faks. 51232.
Kretingos r. agentūra.Tvenkinio g. 1, 97106 Kretinga. Tel. kodas 8-445, faks. 79304
Skuodo r. agentūra.Vytauto g. 2, 98116 Skuodas. Tel. kodas 8-440, faks. 73939
Šilalės r. agentūra.Lokystos g. 36, 75136 Šilalė. Tel. kodas 8-449, faks. 74461
Šilutės r. agentūra. Tulpių g. 10, 99185Šilutė. Tel. kodas 8-441, faks. 52205
Tauragės r. agentūra.Kranto g. 10, 72261 Tauragė. Tel. kodas 8-446, faks. 61852

MARIJAMPOLĖS RD: S.Dariaus ir S.Girėno g.4, 68176 Marijampolė.Tel. kodas 8-343, faks. 91955
Marijampolės m. agentūra. Dariaus ir Girėno g. 4, 68176 Marijampolė. Tel. kodas 8-343, faks. 91955
Marijampolės r. agentūra. Dariaus ir Girėno g. 4, Marijampolė. Tel. Kodas 8-343, faks. 91955
Vilkaviškio r. agentūra. J. Basanavičiaus a. 7-21, 70101 Vilkaviškis. Tel. Kodas 8-342, faks. 53065
Šakių r. agentūra. Bažnyčios g. 3, 71122 Šakiai. Tel. kodas 8-345, faks. 60342.

PANEVĖŽIO RD: Žvaigždžių g. 7, LT-37109 Panevėžys. Tel. kodas 8-45, faks. 581441
Panevėžiom. agentūra. Žvaigždžių g. 7, LT-37109 Panevėžys. Tel. kodas 8-45, faks. 581441
Panevėžior. agentūra. Žvaigždžių g. 7, LT-37109 Panevėžys. Tel. kodas 8-45, faks. 581441
Biržų r. agentūra. Ramunių g. 2, 41128 Biržai. Tel. kodas 8-450, faks. 33471
Kupiškio r. agentūra. Vytauto g. 30a, 40115 Kupiškis. Tel. kodas 8-459, faks. 35379
Pasvalio r. agentūra. Vilniaus g.7, 39146 Pasvalys. Tel. kodas 8-451, faks. 34158
Rokiškio r. agentūra. Panevėžio g. 7, 42163 Rokiškis. Tel. kodas 8-458, faks. 34492

ŠIAULIŲ RD: M.K.Čiurlionio g.3, 76303 Šiauliai. Tel. kodas 8-41, faks. 503705
Šiaulių m. agentūra. Tilžės g. 198, Šiauliai. Tel. kodas 8-41, faks. 503105
Šiaulių r. agentūra. Tilžės g. 198, 76203 Šiauliai. Tel. kodas 8-41, faks. 524154
Akmenės r. agentūra. Respublikos g. 5-1, 85142 N.Akmenė. Tel. kodas 8-425, faks. 56620
Joniškio r. agentūra. Livonijos g. 4, 84123 Joniškis. Tel. kodas 8-426, faks. 51498.
Kelmės r. agentūra. Birutės g. 2-1, 86142 Kelmė. Tel. kodas 8-427, faks. 53179
Mažeikių r. agentūra. Draugystės g. 24-3, 89166 Mažeikiai. Tel. kodas 8-443, faks. 90070
Pakruojo r. agentūra. Pergalės g. 1-1, 83159 Pakruojis. Tel.kodas 8-421, faks. 51312
Plungės r. agentūra. Vytauto g. 12, 90123 Plungė. Tel. kodas 8-448, faks. 52792
Radviliškio r. agentūra. Aušros a. 10, 82123 Radviliškis. Tel. kodas 8-422, faks. 53938
Telšių r. agentūra. Respublikos g. 5, 87130 Telšiai. Tel. kodas 8-444, faks. 53802

UTENOS RD: Metalo g.11, 28217 Utena. Tel. kodas 8-389, faks. 69662
Anykščių r. agentūra. J. Biliūno g. 28-1, 29117 Anykščiai. Tel. kodas 8-381, faks. 52573
Ignalinos r. agentūra. Geležinkelio g. 34, 30117 Ignalina. Tel. kodas 8-386, faks. 53321
Molėtų r. agentūra. Inturkės g. 55, 33131 Molėtai. Tel. kodas 8-383, faks. 51302
Utenos r. agentūra. Metalo g. 11, 28217 Utena. Tel. kodas 8-389, faks. 69659
Visagino m. agentūra. Parko g. 14, 31139 Visaginas. Tel. kodas 8-386, faks. 31534
Zarasų r. agentūra. Bukanto g. 18/2, 32132 Zarasai. Tel. kodas 8-385, faks. 51665

VILNIAUS RD: A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius. Tel. kodas 8-5, faks. 2728389
Vilniaus m. agentūra. A.Juozapavičiaus g.9, 09311 Vilnius. Tel. kodas 8-5, faks. 2102485
Vilniaus r. agentūra. Smolensko g. 15a, 03201 Vilnius. Tel. kodas 8-5, faks. 2334795
Širvintų r. agentūra. Vilniaus g. 86, 19120 Širvintos. Tel. kodas 8-382, faks. 51443
Šalčininkų r. agentūra. Tartoko k., 17127 Šalčininkai. Tel. kodas 8-380, faks. 52130
Švenčionių r. agentūra. Taikos g. 1-1, 08113 Švenčionys. Tel. kodas 8-387, faks. 66177
Trakų r. agentūra. Vytauto g. 53, 21106 Trakai. Tel. kodas 8-528, faks. 55548
Ukmergės r. agentūra. Vilniaus g. 140, 20112 Ukmergė. Tel. kodas 8-340, faks. 64539

Platintojai, išduodantys tiek leidimus, tiek licencijas (NEMUNO DELTOS ŽŪKLEI) mėgėjiškai žūklei

MĖGĖJIŠKOS ŽVEJYBOS LICENCIJŲ IR LEIDIMŲ PLATINTOJAI

Klaipėdos MŽD Klaipėda, Sodų g. 4
M. Norkaus komercinė firma Klaipėda, Mickų kaimas (parduotuvė)
UAB “Kintai” Šilutės raj., Kintai (degalinė)
UAB “Žūklės gidai” Klaipėda, Mingės kaimas
G. Karpo ind. įmonė Klaipėda, Liepų g. 46a

Platintojai, išduodantys tik leidimus mėgėjiškai žūklei

MĖGĖJIŠKOS ŽVEJYBOS LEIDIMŲ PLATINTOJAI
Šilutės MŽD Šilutė, Uosto g. 11
Kretingos MŽD Kretinga, Chodkevičiaus g. 10-129
UAB “Mazgeikos žvejyba” Klaipėda, Minijos 137
G. Pupšienės ind. įm. Klaipėda, Birutės g. 2
UAB “Serenika” Klaipėda, Naikupės g. 30
R. Simučio prekybos įmonė Skuodas, Vilniaus g. 24-2
R. Jokšio prekybos įmonė Kretinga, Rotušės g. 12-2
G. Starinsko prekybos įmonė “Gista” Tauragė, Vytauto g. 54
Z. Gaidelio įmonė Rusnė, Donelaičio g. 11
G. Nausėdos “Šamas” Klaipėda, Laukininkų g. 1
UAB “Nagista ir partneriai” Klaipėda, Taikos pr. 94-1
UAB”Stegda” Kretinga, Laisvės g. 15
J. Kukanausko įmonė “Akvariumas” Tauragė, Bažnyčių g. 20
A. Padagienės įmonė Klaipėda, Klaipėdos 16
A. Paliutienės įmonė Klaipėda, Debreceno g. 54
P. Baikausko įmonė Šilutė, Lietuvininkų g. 16a
UAB “Oksalis” Kretinga, Vytauto g. 71

Pavojai ant ledo

admin — Mon, 05 Jan 2009 21:48:07 +0000

Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna vietose, kur įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas ir tose vietose, kur įteka upeliai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių.

Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar nėra arti praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, atsisekite slidžių tvirtinimus, kad jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas – galėsite lazdas greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Eidami ledu aplenkite vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis, gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir per atodrėkius. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, nepalikite jų be priežiūros.

Jei visgi įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kuo labiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltute, ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.

Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, pasakykite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę drabužiai neleidžia ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima – ledas įlūš, jeigu mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam ištieskite slidę, slidžių lazdą, lentą ar numeskite virvę. Galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.

Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kuo greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusįjį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausa apranga, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.

Žvejo kalendorius – kada kokios žuvys kimba?

admin — Fri, 05 Dec 2008 08:33:18 +0000

Daug kam iškyla klausimas ką šiuo metu laiku galėčiau žvejoti. Žuvys tokie keisti padarai, kad kiekvienai reikia skirtingų sąlygų ir ne visos jos kimba vienu metu. Šis kalendorius gana tiksliai parodo kokias žuvis galima pagauti, konkretų mėnesį.

Žuvis/Mėnuo

III

VII

VIII

XII

Ešerys

Karosas

Karpis

Karšis

Kuoja

Lydeka

Lynas

Plakis

Raudė

Salatis

Sterkas

Šamas

Šapalas

Ungurys

Ūsorius

Žiobris

PAAIŠKINIMAI

	Laikotarpis, kada žuvys nekimba arba kimba labai vangiai
	Laikotarpis, kada žuvys kimba
	Laikotarpis, kada žuvys kimba labai gerai
	Žuvų nerštas

Žvejyba Nevėžyje

admin — Mon, 22 Sep 2008 14:24:31 +0000

Viena didesnių Lietuvos upių, kurios ilgis – 210 km,
vidutinis metinis nuotėkis žiotyse – 33,2 m /s, vidutinis
nuolydis – 0,35 m/km. Tėkmė lėta, kai kur srovė greitesnė,
o vietomis primena kanalą, kur srovė vos jaučiama. Aukštupyje
nėra ežerų, didesnių intakų, todėl Nevėžio nuotėkis per metus
smarkiai keičiasi, daug vandens suvartoja pramonės įmonės
Panevėžyje ir Kėdainiuose. Nevėžį maitina Šventosios ir
Lėvens upių vandenys, nukreipiami dirbtiniu kanalu (buvusia
Pienės upelio vaga nuo Kavarsko iki Miežiškių). Labai sausringomis
vasaromis upė stipriai nusenka. Dažniausias gylis -
1,7-2,5 m, vietomis yra gelmių, siekiančių iki 6 m, pasitaiko ir
seklių, vos 0,5-1 m gylio ruožų. Nuo Babtų iki žiočių tėkmė
labai lėta. Upės ištakos yra miškelyje tarp Dabužių ir Repšėnų.
Nevėžis įteka į Nemuną žemiau Raudondvario.
Upės pakrantės tankiai gyvenamos, nedaug miškų,
gerai išvystyta kelių infrastruktūra, patogu privažiuoti
ir keliauti tiek kairiuoju, tiek dešiniuoju krantu. Kelionę galima
pradėti Raguvoje važiuojant per Smilgius, Miežiškius, Velžį,
Panevėžį, Naujamiestį, Krekenavą, Surviliškį, Sirutiškius,
Kėdainius, Labūnavą, Panevėžiuką, Babtus, Užliedžius.
Nevėžis – žuvinga upė, kurią mėgsta meškeriotojai.
Daugiausia sugaunama karšių, plakių, kuojų, šapalų,
raudžių, lynų, karosų, neršti atplaukia žiobriai. Plėšriųjų žuvų
gana daug – vyrauja lydekos ir ešeriai, sugaunama ir šamų.
Gerų žuklaviečių daug, ypač minėtini Juodos, Juostos, Upytės,
Šuojos, Šušvės, Algupio žiočių ruožai, patvankos prie Ėriškių
(Upytė), Vilainių-Aristavos (Obelis), Labūnavos (Barupė-Mekla)
bei Panevėžiuko (Algupys).
Žūklauti galima visoje upėje mėgėjiškos žūklės taisyklėse
leidžiamais įrankiais. Daugiausia žuvų sugaunama
žvejojant plūdine, dugnine bei spiningu.
Muselininkai prie Nevėžio neturi ką veikti,
nebent sekliuose ir sraunesniuose ruožuose gali pasistengti
suvilioti vieną kitą šapalą. Žūklauti galima įsigijus Aplinkos
ministerijos metinį leidimą.
Ties Limeikiais,Bartkūniškiais, žemiau Babtų, Jugintuose, Naujamiestyje
įrengtos poilsiavietės.

Alternatyvios žuklavietės – Šušvės upės patvanka ties
Angiriais (į vakarus nuo Kėdainių, važiuoti reikia iš
Josvainių Angirių link), Panevėžio vandens saugykla,
Labūnavos patvanka.

Žvejyba Neries upėje

admin — Mon, 22 Sep 2008 14:20:20 +0000

Antra pagal dydį Lietuvos upė Neris, kaip ir Nemunas,
savo kelionę pradeda Baltarusijoje. Į Lietuvos
teritoriją ji įteka kiek aukščiau Buivydžių ir, nuvingiavusi
235 km, Kaune susilieja su Nemunu. Upė vandeninga, turi 35
intakus, vidutinis metinis nuotėkis žiotyse – 189 m /s, vidutinis
nuolydis – 0,32 m/km. Tėkmė vidutinė (4-6 km/h), vandens
lygis pastovus, per polaidį jis pakyla. Upės slėnis yra gilus, todėl
pakilęs vanduo neturi didesnės įtakos pakrančių gyventojams.
Sausmečiu upės vaga kiek nusenka, tačiau vandens lygį
reguliuoja Vileikos užtvanka Baltarusijoje ir gausūs Neries
intakai.

Neris negili, dažniausias gylis – 1,5-3 m,
nors vietomis yra duburių, kurių gylis siekia 4-6 metrus. Tačiau
dažniau upėje aptinkama seklumų, kur gylis nėra didesnis
nei 1 m. Upėje daug riedulių, salų, yra apie 40
didelių rėvų, dugnas akmenuotas arba žvirgždėtas,
rečiau smėlėtas ir dumblėtas. Neris ir dauguma
jos intakų (pvz., Žeimena, Šventoji, Lomena,
Laukysta, Musė, Vilnelė, Dūksta, Nemenčia ir
kt.) gana žuvingi, čia neršti atplaukia lašišos
ir šlakiai. Kai pagausėjo žiobrių populiacija,
vis daugiau šių žuvų atplaukia neršti \ Nerį.
Upę gausiai lanko meškeriotojai.
Neries pakrantės miškingos ir
puikiai tinka poilsiui. Norimą vietą
nesunkiai galima pasiekti važiuojant automobiliu
iš Vilniaus, Kauno, Jonavos, Elektrėnų,
Trakų, Ukmergės, Kėdainių, Pabradės,
Kaišiadorių. Patogu keliauti Neries pakrantėmis
nuo Lietuvos ir Baltarusijos pasienio iki Kauno kairiuoju
upės krantu, nuo Buivydžių per Santaką, Skersabalius,
Nemenčinę, Vilnių, Dėdeliškes, Rykantus, Lazdėnus, Kazokiškes,
Paparčius, Gegužinę, Ruklą, Šešuvą, Karmėlavą iki
Kauno. Vykstantys iš Kauno Neries aukštupio link gali keliauti
dešiniuoju upės krantu (pagal upės tėkmę) per Lapes,
Betygalą, Jonavą, Čiobiškį, Kernavę, Dūkštą, Šilėnus, Vilnių,
Nemenčinę.
Važiuojant traukiniu pasiekiamos tik kai kurios Neries
vietos. Važiuodami iš Vilniaus aukštupio link privažiuosite
Neries ir Žeimenos santaką, o vykdami žemupio link -
Rykantus. Įdomesnė kelionė laukia turistų, keliaujančių automobiliu.

Neryje gyvena dauguma didesnėms upėms budingų
žuvų, daugiausia sugaunama karpinių: aukšlių,
kuojų, karšių, šapalų, strepečių, meknių, ūsorių, salačių. Pasitaiko
karosų, karpių, retkarčiais lynų, raudžių. Plėšriųjų žuvų
nėra daug, vyrauja lydekos ir salačiai, mažai sterkų, vėgėlių,
retokai sugaunama ungurių, beveik nesugaunama šamų, ešerių
taip pat nėra itin daug. Neryje gerokai daugiau negu Nemune
kiršlių ir upėtakių. Kaip ir kitose krašto upėse, joje tam
tikros žuvų rūšys telkiasi atskiruose upės ruožuose. Kiršlių ir
upėtakių daugiau yra aukštupyje ir šalia intakų, ūsorių ir meknių
- žemupyje, karšių – ties Grigiškėmis ir Kernave. Tik kuojos,
šapalai ir salačiai tolygiai pasiskirsto po visą upę. Pastaraisiais
metais pagausėjo sterkų, sumažėjo meknių, strepečių, o
skerssnukiai beveik visiškai išnyko. Kiekvienais metais vis daugiau
sugaunama ūsorių ir žiobrių.
Neryje leidžiama meškerioti visas žuvų rūšis (išskyrus
lašišas, šlakius, skerssnukius) leistinais mėgėjiškos
žūklės įrankiais. Tam reikia įsigyti metinį leidimą
meškerioti neišnuomotinuose vandens telkiniuose.
Patys populiariausi žūklės įrankiai – spiningas ir plūdinė.
Jais gaudomos beveik visos upėje gyvenančios žuvys.
Neliks be laimikio ir sumanesnis muselininkas – Neryje gana
daug stambių kiršlių, šapalų, salačių, kiek mažiau upėtakių.
Museline meškere sugaunama ir stambių strepečių. Norintiems
meškerioti kiršlius ir upėtakius dera žinoti, kad šių žuvų
negalima vilioti sliekais, vabzdžiais ar jų lervomis.
Perspektyviausios žūklavietės yra šios: Neries kilpa
ties Buivydžiais, Neries ir Žeimenos santaka, didelė upės kilpa
ties Nemenčine, upės ruožas Vilniuje nuo Žvėryno iki Lazdynų
tilto, kilpos ties Rykantais, Paneriais, Kernave. Geros žūklavietės
ties Bezdonės, Musės, Vilnelės, Vokės, Dūkštos, Lomenos,
Laukystos ir Šventosios intakais. Neaplenkite gausiai
Neryje išsibarsčiusių rėvų, riedulių, akmenų sangrūdų – tai puikios
žūklavietės.

Individualiam turizmui sąlygos palankios Neries ruože
nuo Buivydžių iki Nemenčinės. Čia upė teka gražiu
miškingu slėniu, daug vietinės reikšmės kelių,
įrengtos trumpalaikės stovyklavietės ir automobilių
stovėjimo aikštelės. Žemyn upe iki pat Kauno daug
gyvenviečių ir miestelių.

Alternatyvios žuklavietės – nuo Santakos ranka pasiekiami
Pailgio ežerai (apie 4 km). Kirtę Vilniaus-
Pabradės kelią, netruksite pasiekti ilgiausią Lietuvoje Asvejos
ežerą. Šalia Bezdonių yra Arvydų tvenkiniai, kur organizuojama
komercinė žūklė. Nuo Grigiškių pasukę Trakų kryptimi
kaipmat atsidursite prie vaizdingų Skaisčio, Lukos, Galvės
ežerų.

Žvejyba Nemunėlio upėje

admin — Mon, 22 Sep 2008 14:11:27 +0000

Nemunėlis – žuvinga upė, kurioje gyvena kuojos,
meknės, šapalai, aukšlės, lynai, karosai, ešeriai, lydekos,
į upę neršti atlaukia žiobriai. Upėje gyvena ir į Lietuvos
raudonąją knygą įrašyti vijūnai, kurių negalima meškerioti.
Upės aukštupyje gausu kuojų, šapalų, lydekų ir lynų. Žemupyje
žuvų įvairovė kiek gausesnė – sugaunama žiobrių, salačių,
meknių ir ešerių. Šapalai ir lydekos, kaip ir kuojos, vyrauja
visoje upėje. Garsėja Nemunėlis klumpinėmis raudėmis.
A Visa Nemunėlio upė nuo ištakų iki Lietuvos ir Latvijos
sienos yra išnuomota Medžiotojų ir žvejų draugijos
Rokiškio ir Biržų rajonų skyriams. Teisę upėje
žūklauti turi tik šios draugijos nariai, todėl išsamesnės
informacijos apie žūklės sąlygas teiraukitės minėtų
rajonų Medžiotojų ir žvejų draugijos skyriuose.

Perspektyvios žuklavietės yra visu upės ilgiu. Norintiems
žūklę derinti su rekreaciniais poreikiais siūlytume
upės ruožą nuo Kvetkų iki Pučiakalnės (Biržų rajonas), kur
upė teka labai vaizdingomis ir patogiomis poilsiauti vietovėmis
- Biržų girios pakraščiu. Upėje žūklauti geriausia plūdine
bei spiningu. Daugelyje gilesnių vietų galima užmesti lengvą
dugninę.

Upės pakrantėse įsikūrusiuose miesteliuose, gyvenvietėse
ir kaimuose yra nemažai kultūros ir gamtos
paminklų, įrengta daug laikinų poilsinių, automobilių
stovėjimo aikštelių (stacionari poilsiavietė tik ties
Kazliškiu). Kavinių ir maisto prekių parduotuvių yra
Panemunėlyje, Papilyje, Medeikiuose, Panemunyje, Nemunėlio
Radviliškyje, Germaniškyje. Daugiau paslaugų bus suteikta
Rokiškyje, Pandėlyje ir Biržuose.

Alternatyvios žuklavietės – Dviragio, Notigalės, Širvėtos
ežerai.

Žvejyba Nemune

admin — Mon, 22 Sep 2008 14:05:47 +0000

Nemunas nuo seno vadinamas Lietuvos upių tėvu,
nes jis yra ilgiausia (Lietuvos teritorijoje 488,8 km) ir
vandeningiausia krašto upė. Į Lietuvos teritoriją įteka smėlingoje
Dzūkijoje, ties Varviškės gyvenviete. Vinguriuodamas ir
įstabaus grožio kilpomis papuošęs dainingųjų dzūkų kraštą,
Kauno mariomis išsilieja jau Aukštaitijoje. Neilgai čia užtrukęs,
Suvalkijos pakraščiu plukdo savo vandenis Žemaitijos link,
kur, išsiliejęs ir išsišakojęs, įteka į Lietuvos perlą – Kuršių marias.
Nuo Smalininkų Nemunu eina Lietuvos ir Rusijos Federacijos
siena. Nemuno ištakos ir aukštupys yra Baltarusijoje,
upės vidurupis – nuo Druskininkų iki Kauno, žemupys – nuo
Kauno iki Rusnės, ties kuria prasideda Nemuno delta. Prie Rusnės
upė, aplenkdama salą, išsišakoja, todėl susidaro dvi atskiros
Nemuno vagos – Skirvytė ir Atmata.
Nemuno vidurupyje slėnis gilus, srovė vidutinio stiprumo.
Prie Kauno Nemunas patvenktas hidroelektrinės užtvanka.
Patvanka vadinama Kauno mariomis ir tęsiasi net iki Prienų.
Upės žemupyje tėkmė ramesnė (stipresnė srovė yra tik
pagrindinėje upės vagoje), vaga platesnė, krantai lėkštesni,
daug dambų, upe vyksta laivų navigacija. Vidutinis metinis
nuotėkis žiotyse – 630 m /s. Vidutinis upės nuolydis sudaro tik
0,19 m/km, todėl Nemuno tėkmė vienoda, nėra rėvų ir seklumų.
Dažniausias upės gylis yra 3-6 metrai, atskiruose ruožuose
aptinkamos 6-12 m gelmės. Vandens lygis pastovus, į Nemuną
savo vandenis atplukdo beveik visos didžiausios krašto
upės: Merkys, Neris, Nevėžis, Dubysa, Šešupė, Jūra, Minija, į jį
įteka daugybė vidutinių ir mažų upelių bei šimtai upokšnių.
Vandens lygio svyravimai Nemune pastebimi žemiau Kauno.

Po ilgalaikių ir gausių liūčių
bei per pavasarinį polaidį Nemunas patvinsta ir užlieja didelius
plotus žemupyje ir deltoje.
Nemuno pakrantės gausiai gyvenamos. Prie upės
įsikūrę Druskininkai, Alytus, Birštonas, Prienai, Kaunas,
Jurbarkas, Rusnė, daug kitų mažesnių miestelių ir gyvenviečių.
Visu Nemuno ilgiu abiejuose krantuose nutiesti
keliai, todėl nesunkiai galima pasiekti bet kurią upės vietą .
Mėgstantiems keliauti ir nusprendusiems atostogas
praleisti prie žilagalvio Nemuno siūlome keletą maršrutų. Kairiuoju
Nemuno krantu keliaujama nuo Gerdašių per Druskininkus,
Liškiavą, Cimaniunus, Balkasodį, Nemunaitį, Alytų iki
Panemuninkų (Punios šilo pradžia) arba nuo Alytaus galima
pasukti Balbieriškio link, toliau važiuojama per Prienus, Išlaužą,
Garliavą, Kačerginę, Zapyškį, Mikytus, Kriukus, Plokščius,
Gelgaudiškį, Kidulius iki Sudargo. Čia pat yra valstybinė siena,
todėl, persikėlę per Nemuną ties Jurbarku, keliaukite dešiniuoju
Nemuno krantu iki pat Rusnės.
Pradėję kelionę dešiniuoju Nemuno krantu, važiuokite
nuo Švendubrės per Druskininkus, Viečiūnus, Merkinę,
Ryliškius, Nemunaitį, Alytų, Punią, Bučiūnus, Siponis, Žemaitkiemį,
Birštoną, Prienus, Kauną, Raudondvarį, Vilkiją, Seredžių,
Veliuoną, Raudonę, Skirsnemunę, Jurbarką, Viešvilę, Vilkyškius,
Bitėnus, Panemunę, Paleičius iki pat Rusnės. Tai puiki galimybė
ne tik žūklauti, bet ir pažinti nuostabų Lietuvos kampelį,
kuriame gausu istorijos, gamtos ir architektūros paminklų,
šlovinančių mūsų krašto praeitį.

Nemunas – žuvingiausia
Lietuvos upė. Joje gyvena
ir veisiasi visos mūsų
kraštui būdingos gėlųjų vandenų
žuvys, sugaunama
žiobrių, ožkų, didžiulių šamų,
storasprandžių šapalų,
karšių, klumpinių ešerių,
riešo storumo ungurių, vėgėlių
ir auksažvynių karpių, sveriančių
net iki 15 kg. Ne viename
į Nemuną įtekančiame upelyje
gyvena upėtakiai ir kiršliai. Upėje gausu
karpinių žuvų: kuojų, plakių, salačių,
strepečių, meknių, senvagėse sugaunama lynų
ir karosų. Nemažai ir plėšriųjų žuvų: lydekų,
sterkų, ešerių. Bene žuvingiausiu meškeriotojų laikomas
Nemuno žemupys ir upės delta bei Nemuno atšakos
Skirvytė ir Atmata. Kiti Nemuno ruožai taip pat žuvingi – karpinių
ir plėšriųjų žuvų gausu ties visomis Nemuno kilpomis:
Druskininkų, Liškiavos, Merkinės, Punios šilo, Balbieriškio, Birštono,
Prienų, Kalvių miško (žemutinė Kauno marių dalis, Smalininkų
mažoji bei Ragainės ir Rambyno kilpos). Geriausios žūklavietės
yra ties Nemuno intakų žiotimis – Peršėke, Merkiu,
Verkne, Nerimi, Nevėžiu, Dubysa, Jūra, Gege, Veizu ir Leite.
Dešiniosios Nemuno atšakos – Atmatos intakų (Šyša, Minija) -
žiotys taip pat gausios žuvų. Spiningautojai, gaudantys šapalus,
lydekas ir salačius, traukia prie garsiųjų Nemuno dambų,
kurių žemupyje gana daug (nuo Plokščių iki pat Rusnės). Meškeriojantys
šamus gilių duburių ieško prie Druskininkų, Alytaus,
Prienų, Birštono, Jurbarko, šamų sugaunama ir prie Rusnės.
Beveik visur, kur upės srovė sulėtėja, įlankose su dumblėtu
dugnu gausu plačiašonių karšių, kuojų, šalia pagrindinės upės
vagos, ties gilesnėmis priekrantėmis, šiekštuotose sąnašose šmirinėja
lydekos, ešeriai, kieto dugno ruožus (smėlis, žvirgždas)
šalia intakų žiočių ir upių posūkių yra pamėgę sterkai ir didieji
karšiai.

Smagi žūklė Nemune ir žiemą
nuo ledo. Valo stiprumą bando klumpiniai ešeriai,
vėgėlės, sterkai, lydekos. Ketinantiems žuvauti
žiemą dera atsiminti, kad upė gali būti ne
tik dosni laimikių, bet ir klastinga, todėl
patartina vengti upės vidurio,
žūklaviečių ties dambomis, intakų
žiotimis, nes ledas ten būna nestiprus.
Nemunas, kaip ir
dauguma Lietuvos
upių, priskiriamas
prie neišnuomotinų
vandens telkinių.
Žūklauti jame galima įsigijus
Aplinkos ministerijos metinį
leidimą mėgėjiškai žūklei. Meškeriojama
visais mėgėjiškos žūklės
įrankiais. Nors žūklauti leidžiama visoje
upėje (nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos
iki žiočių), yra keletas ruožų, kur žūklė
draudžiama arba ribojama atskirais potvarkiais (pvz.,
regioniniame Nemuno deltos parke, Dzūkijos nacionaliniame
parke ir kt).

Rudenį, vėstant orams, prie Nemuno traukia vėgėlių
mėgėjai. Spalio viduryje nuo Jurbarko iki pat Rusnės nusitęsia
ištisa meškeriotojų vora. Vėlų rudenį šiame ruože gausu
iš Kuršių marių atplaukusių vėgėlių.
Abiejuose Nemuno krantuose nuo Varviškės iki Rusnės
įrengta daug poilsiaviečių, automobilių stovėjimo
aikštelių. Turizmo paslaugas teikiančių privačių
asmenų ir firmų yra visuose miestuose, miesteliuose
ir gyvenvietėse.

Žvejyba Minijos upėje

admin — Mon, 22 Sep 2008 13:50:41 +0000

Didžiausia vakarų Žemaitijos upė Minija – paskutinis
Nemuno intakas – įteka į dešinę Nemuno atšaką
Atmatą. Upės ilgis – 213 km, vidutinis metinis nuotėkis -
38,7 m /s, nuolydis – 0,84 m/km. Minijos baseine ežerų mažai,
nuolydis gana didelis, o podirvis nelaidus vandeniui, todėl upės
vandens lygis labai nepastovus – sausmečiu upė smarkiai nusenka,
o po didelių liūčių ir pavasarinio polaidžio jos nuotėkis
trumpai gali padidėti net iki 40 kartų. Upė siaura, daugelyje
vietų miškinga. Aukštupyje nuo Keturakių iki Salanto (apie
80 km) Minija teka siauru slėniu, panašiu į kanjoną. Siame ruože
upės nuolydis gerokai didesnis (1,25 m/km), srovė greita ir veržli,
vagoje daug akmenuotų rėvų, slenksčių, užvartų, išgriautų
jėgainių liekanų, stambių riedulių, staigių upės posūkių. Ties
Dyburių kilpa keturis kilometrus upės nuolydis itin didelis -
upė krinta 9 metrus.
Žemiau Salanto žiočių Minija baigia leistis nuo Žemaičių
aukštumos, srovė sulėtėja, slėnis išplatėja. Žemiau Veiviržo
intako Minijos slėnis beveik išnyksta, krantai labai žemi,
upė įteka į Nemuno deltos lygumą.
Kelionę Minijos pakrantėmis galima pradėti nuo upės
ištakų ties Žarėnais, važiuojant per Medingėnus, Užpelkius,
Stalgėnus, Varkalius, Stonaičius, Aleksandravą, Kūlupėnus,
Karteną, Baublius, Gargždus, Dituvą, Priekulę, Lankupius,
Sakučius iki žiočių. Plaukiant Minija valtelėmis, kelionė
pradedama ties ištakomis Saloto ežere, ties Žarėnais arba aukštupyje
ties Keturakiais.

Stacionarios poilsiavietės įrengtos abiejuose Minijos
krantuose įsikūrusiuose miesteliuose.

Alternatyvios žuklavietės – Babrungo upės patvankos
ties Plunge ir Stonaičiais, Klaipėdos kanalas (su
Minija jungiasi aukščiau Sakučių) bei visi Minijos intakai:
Sausdravas, Babrungas, Salantas, Tenenys, Alantas, Žvelsa,
Agluona.

Žvejyba Merkyje

admin — Mon, 18 Aug 2008 09:39:59 +0000

Merkys
Merkys – didžiausia ir turbūt gražiausia Dzūkijos
upė, jos ištakos Baltarusijoje, netoli Lietuvos ir Baltarusijos
sienos. Upės ilgis – 206 km, ji beveik visa teka Lietuvos
teritorija. Vidutinis metinis nuotėkis žiotyse – 32,4 m /s, upės
nuolydis – 0,67 m/km. Merkys teka gražiomis, vaizdingomis
vietovėmis, aukštupyje upė negili, neplati ir gana srauni. Vidurupyje
sutekėjus didesnių intakų vandenims, Merkys išplatėja,
tėkmė sulėtėja. Ties Baltąja Voke dalį savo vandens dirbtiniu
kanalu atiduoda Voke, kuri teka per seklų Papio ežerą ir
vasarą labai nusenka. Upės vandens lygis svyruoja nestipriai,
dažniausias gylis 1-1,8 m (nuo vidurupio), todėl puikiai tinka
žūklauti ir plaukioti valtelėmis bei baidarėmis visus metus. Ties
Merkine Merkys įteka į Nemuną.
Privažiuoti prie Merkio gana patogu. Daugiau kelių
yra dešiniajame upės krante. Žūklauti perspektyviausia
upės žemupyje, todėl siūlome kelis patogius maršrutus.
Vilniečiai ir vykstantys per Vilnių gali važiuoti keliu
Vilnius-Merkinė ir pažintį su upe pradėti Dargužiuose arba
Valkininkuose. Vykstant traukiniu Vilnius-Varėna išlipama Pamerkiu
stotelėje – nuo čia iki upės vos keli šimtai metrų. Kauniečiai
ar vykstantys per Kauną važiuoja keliu Kaunas-Alytus.
Važiuojant iš Dzūkijos sostinės galima pasirinkti du
kelius – vienas jų nuves į Valkininkus, kitas – į Merkinę, kur
Merkys susilieja su Nemunu.

Merkys, jo intakai Ula, Šalčia, Cirvija, Grūda, Skroblus,
Verseka, Žvirgžde, Verža bei kitos Merkio baseino
upės ir upeliai susilaukia išskirtinio dėmesio. Tai nuostabios
upėtakių ir kiršlių upės, kuriose išsaugoti natūralūs šių žuvų
biotopai. Deja, jau 42 metus į Merkio baseino upes neatplaukia
neršti šlakiai ir lašišos, nes kelią joms pastojo 1959 m. pastatyta
Kauno hidroelektrinė, kurioje nebuvo numatytas žuvitakis.
Anksčiau Merkio baseino upėse neršdavo iki 40 proc. visų į
krašto upes atplaukiančių lašišų ir šlakių. Vis dėlto Merkys ir jo
intakai laikomi žuvingomis upėmis, jose gyvena upėtakiai, kiršliai,
šapalai, salačiai, kiek mažiau ešerių, lydekų, pasitaiko sugauti
ūsorių ir net karpių, yra kuojų, aukšlių, gružlių. Vilniaus
muselininkų klubo „Merkys” narių iniciatyva į Merkį kasmet
išleidžiama šlakių ir lašišų mailiaus.
Žūklės sąlygos Merkio upėje gana griežtos. Žūklės
tvarką nustato ir kontroliuoja klubas „Merkys”. Meškerioti
šiose upėse leidžiama tik dirbtiniais masalais
museline meškere ir spiningu. Norintys Merkyje gaudyti
karpius savo planus turi derinti su minėto klubo
atstovais. Meškeriotojai, pažeidę nustatytas žūklės sąlygas,
yra griežtai baudžiami. Leidimus žūklauti Merkyje ir kitose minėtose
upėse galima įsigyti klubo „Merkys” būstinėje (Vilnius,
Stiklių g. 6/8, tel. (8 22) 61 83 01).
Geriausios Merkio žūklavietės yra ties Šalčios
intaku (žemiau Valkininkų), ties Duobupio intaku
(žemiau Pamerkiu kaimo), ties Ūlos intaku
bei Merkio ruože nuo Puvočių (įteka
Grūda ir Skroblus) iki Merkio žiočių ties
Merkine.
Merkio pakrantės vaizdingos,
pievas keičia nuostabūs
spygliuočių miškai
(vidurupyje Merkys teka
Rūdninkų girios pakraščiu,
o nuo Pamerkiu iki pat
Merkinės – Dainavos girios pakraščiu).
Prie Merkio patogu ilsėtis,
daugelyje kaimų ir gyvenviečių,
šalia krašto ar vietinės reikšmės
kelių, įrengtos poilsiavietės. Prie
Merkio įsikūrę Valkininkai, Varėna, Perloja, Merkinė. Kiek tankiau
gyvenamos Merkio aukštupio pakrantės, daugiau yra nedidelių
kaimelių ir pavienių sodybų.
Meškeriotojai ir ketinantys keliauti Merkiu ar jo pakrantėmis
turėtų žinoti, kad Merkio aukštupys (nuo Lietuvos
ir Baltarusijos sienos iki Jašiūnų) paskelbtas ichtiologiniu draustiniu,
o Merkio žemupio ruožas nuo Ūlos intako iki upės žiočių
yra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl bet kokią
veiklą būtina suderinti su atsakingomis tarnybomis (Dzūkijos
nacionalinio parko direkcija, Aplinkos ministerija, Saugomų teritorijų
departamentu).
Aukščiau Ūlos intako, tarp Perlojos ir Žiūrų, telkšo
gražus ir žuvingas Lavyso ežeras, nuo seno garsėjantis
lynais ir unguriais. Ties Varėna laimę galima išbandyti
Glėbo ežere. Važiuodami iš Merkinės Alytaus link ties Meškasaliu
aptiksite Ilgio ežerą.