Zyplių dvaras

Dabartinio dvaro istorija prasideda nuo Senųjų Zyplių – dvarelio, kuris buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio nuosavybė, o nuo 1807 m. atiteko kunigaikščiui Juozapui Poniatovskiui, kuris gavo jį už nuopelnus kare su Napoleono armija. 1813 m. J.Poniatovskiui žuvus, dvaras atiteko jo seseriai Teresei Tiškevičienei, kuri gyveno Paryžiuje ir Zypliuose beveik nesilankė. T.Tiškevičienė netrukus Zyplius pardavė Plocko gubernijos dvarininkui Janui Bartkovskiui. Pastarasis šalia Lukšių įkūrė dvarą ir pavadino Naujaisiais Zypliais. Čia 1845-1855 m. buvo pastatyti vienaukščiai, kuklūs, mūriniai, klasicistinio stiliaus dvaro rūmai, dvi simetriškai rūmų atžvilgiu išsidėsčiusios oficinos, ūkiniai pastatai, įsteigta parapinė mokykla. Po J.Bartkovskio mirties nuo 1855 m. dvarą valdė jo podukra Joana Volfers-Kučinskienė. Vėliau Zyplių dvaras atiteko jos dukrai Liudvikai Ostrovskienei. Ši Zyplius pardavė grafui Tomui Potockiui (1860-1912), kurio pastangomis 1898-1901 m. rūmai buvo perstatyti ir tapo puošnesni, įgavo originalių neobaroko formų. Nuo 1924 m. iki 1944 m. Zyplių dvare buvo įsikūrusi žemesnioji žemės ūkio mokykla. 1919 m., lenkams užėmus Seinus, čia keletą metų buvo kunigų seminarija. 1944 m., pasitraukus vokiečiams, buvo įkurta karo ligoninė. Tarybiniais metais čia buvo įsikūrusi kolūkio valdyba. Jai išsikėlus į Lukšius rūmai liko beveik nenaudojami ir jų būklė nuolat blogėjo: prakiuro stogas, vietomis apgriuvo sienos, iro balkonai, išbyrėjo langai, buvo išplėšyta vidaus įranga. Zyplių dvaras yra vienas jauniausių dvarų Lietuvoje. Jo istorija nesiekia 200 metų.

Zyplių dvaro ansamblį sudaro 11 pastatų grupė: rūmai, dvi oficinos, virtuvė, karvidė, arklidė, tvartas, svirnas, ratinė, kumetynas, šunidė. Dvaro arklidėse veikia pastovi tautodailininkų darbų ekspozicija, įvyksta įvairūs renginiai.
Lukšių miestelio seniūno Vido Cikanos rūpesčiu nuo 2002 pradėti dvaro tvarkymo ir atstatymo darbai. Šiuo metu dvare įsikūrusi aktyvi Šakių rajono tautodailininkų bendrija „Dailius“. Čia nuolat vyksta įvairūs renginiai: spektakliai, koncertai, plenerai, stovyklos. Per metus dvarą aplankmo apie 10 tūkst. svečių.
Buvusiose dvaro arklidėse yra įrengta Zyplių dvaro galerija, viename iš dvaro ūkio pastatų įkurta kalvė, kitame – keramikos dirbtuvės. Sutvarkytos arklidės pritaikytos intensyviai kultūrinei veiklai. Čia rengiami kasmetiniai respublikiniai tautodailininkų plenerai „Zyplių žiogai“, respublikiniai puodžių ir neįgaliųjų plenerai, katalikiško jaunimo stovyklos, Pažaislio muzikos festivalis, kiti profesionaliosios muzikos renginiai.

Zyplių dvaro pastatus supantis parkas – vienas didžiausių Lietuvoje, kuris užima 21 ha teritoriją. Savo planine kompozicija parkas yra vertingas gamtos paminklas, mišraus pobūdžio, išsaugojęs gana retas medžių rūšis: platanalapį klevą, paprastuosius ir raudonuosius ąžuolus, sidabrinius klevus, baltąsias bei balzamines tuopas. Senasis 360 metų senumo Zyplių ąžuolas (kamieno apimtis – 630 cm, medžio aukštis – 34 m) – parko įžymybė.
Parką gerokai pertvarkė Tomas Potockis – iškasė du tvenkinius, pasodino iš Lenkijos parsivežtų egzotinių medžių ir krūmų, įrengė oranžeriją, voljerų fazanams, pavėsinių. Parteryje priešais rūmus buvo įrengtas fontanas, per kanalus nutiesti lieptai. Vakarinėje dalyje buvo pasodinta 200 m ilgio balzaminių tuopų alėja“ (L.Januškevičius, „Lietuvos parkai“, 2004).

Vieta:
Šakių r. sav.