Kurortai Lietuvoje

Palanga – Šventoji 0

Paskelbta: 2008-04-12

Palanga (17,6 tūkst. gyv.; www.palanga.lt www.oraipalangoje.lt) – pats didžiausias ir universaliausias Lietuvos pajūrio kurortas. Lietuvos pajūris garsėja ypatingai gražaus balto smėlio paplūdimiais ir kopomis, kokių kitų šalių Baltijos pakrantėse beveik nėra.Palangos tiltas

Pastaraisiais metais kurorte įrengta daug naujų įvairiausio lygio viešbučių ir svečių namų. Palangoje taip pat yra kelios tikrai puikios sanatorijos, gydančios vestibiuliarinio aparato, nervų sistemos, širdies-kraujagyslių sutrikimus. Tad poilsį galima derinti ir su sveikatos sutrikimų gydymu.

Kurorte veikia daugybė užeigų, kavinių, restoranų, diskotekų, barų ir naktinių klubų, kazino. Mėgstantiems aktyvų poilsį – vandens motociklai, dviračiai, žirgai, teniso kortai, baseinas, pirčių kompleksas ir t.t. Pasivaikščiojimui ar pasivažinėjimui dviračiu – daugybė takų. O kiek toliau į pietus, į Klaipėdos pusę – Pajūrio regioniniame parke įspūdingi laukinės ir rūsčios gamtos vaizdai.

Viena iš gražiausių Palangos vietų – Tiškevičių rūmai ir juos supantis didžiulis E.Andre projektuotas parkas. Rūmuose įsikūręs Gintaro muziejus, kuriame visa gintaro įvairovė, o inkliuzų kolekcija – didžiausia pasaulyje. Gintaras – Lietuvos simbolis. Rugpjūčio vakarais rūmų terasoje vyksta koncertai ir poezijos vakarai. Kultūrinės pramogos Palangoje kurortinio sezono metu labai įvairios.Tiskeviciaus rumai

Kurorte yra įdomus Paryžiuje kūrusio lietuvių menininko Antano Mončio muziejus. Jo nedidelėje ekspozicijoje – ekspresyvūs, didelės meninės jėgos darbai. Savicko galerijoje – visada įsimintinos šiuolaikinių dailininkų darbų parodos. Senosios Palangos vaizdų galima pamatyti miesto Kraštotyros muziejuje.

Palanga – į medžių ūksmę paniręs kurortas, gražus bet kuriuo metų laiku. Vėsesniu metų laiku – tai puiki vieta konferencijoms, seminarams rengti.

Apie Šventąją

Šventosios gyvenvietė išsidėsčiusi ant Šventosios upės kranto. Upės ilgis- 73 km. iš jų virš 30 km. eina valstybinė siena tarp Lietuvos ir Latvijos. Šiuo metu, kur baigiasi Šventosios gyvenvietes ir Palangos miesto riba, veikia Būtingės pasienio postas ir muitinė. Čia artimiausias kelias i Latvijos miestus Liepoja ir Ryga. Šventoji – tai sena žvejų gyvenvietė isikūrusi prie upės žiočių. Šventoji 1542 m. pažymeta H.Celijaus žemėlapyje. XVI-XVII amžiaus Lietuvos pajūrio žemėlapiuose Šventosios upės žiotyse jau galima rasti Heligaw arba Heiligen vardu vadinama uostą. Jonas III Sobieskis 1679 metais suteikė privilegiją anglams Šventosios uoste verstis prekyba, o pati Šventoji net buvo pavadinta karaliaus vardu ­Janmarienburgu. Deja, Šventosios uosto konkurenų bei Rygos sėkminga veikla suinteresuotų sluoksnių intrigos pasiekė tikslą ­prekių srautai per Šventosios uostą greitai nutrūko ir uostas sunyko. Šventosios uostas buvo vėl prisimintas Lietuvai po pirmojo pasaulinio karo, atkūrus nepriklausomą valstybę. Neturint Klaipėdos ir derantis su Latvija dėl šventosios ir Palangos jaunai besikuriančiai Lietuvos valstybei buvo iškilusi grėsmė likti be išėjimo į jūrą ir savo uosto. Kai tapo aišku, kad Šventoji lieka Lietuvos sudėtyje, su ja buvo siejamos visos Lietuvos jūreivystės viltys. 1925 m. buvo pradėta iš esmės naujo Šventosios uosto statyba: įrengtiSventoji šiaurės ir pietų molai, Šventosios upėje vakarų krantinę, atlikti dugno gilinimo darbai, į uostą nutiestas siaurasis geležinkelis. 1932 m. buvo pastatyti vidiniai molai, pietų krantinę, 1932-1937 metais rytų krantinę, įrengti du žiemos baseinai (Naftos terminalas Būtingėje, 1994). Lietuvai susigrąžinus Klaipėdą Šventosios uosto reikšmė vėl sumažėjo, o Klaipėdą prieš antrąjį pasaulinį karą okupavus vokiečiams, didesnių darbų Šventojoje jau nesuspėta atlikti. 1685 metais Šventosios gyvenvietei buvo leista savarankiškai prekiauti ir vystyti jūrų verslą, tai ženkliai pagerino uosto ekonomika. 1701 m. Šiaures karo metu Šventosios uostas buvo sugriautas. XVIII a. buvo teikiami ivairus uosto atstatymo projektai.
1923-1925 buvo pradėti uosto atstatymo darbai. 1939-1940 m. buvo tvarkomi pietinis ir šiaurinis molas. Tačiau didelės gramzdos laivai į šį uosta negalėdavo įplaukti, nes smelis užnešdavo uosto vartus. Po karo uosto teritorija priklausė žvejybos ūkiui “Pajuris “.
1973 m. Šventoji buvo prijungta prie Palangos.

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *




Įspėjimas!
Jūsų adresas užregistruotas: 44.192.253.106
TPL.lt nekontroliuoja trečiųjų asmenų pateiktų komentarų turinio ir neatsako už jį.
TPL.lt svetainėje paskelbti trečiųjų asmenų komentarai atspindi išimtinai tik trečiųjų asmenų nuomonę.