Gynybinės sienos bastėja 0

15 amžiaus pabaigoje–16 amžiaus pradžioje Lietuvai ėmė kelti grėsmę totoriai ir besikurianti centralizuota rusų valstybė. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Aleksandras, tenkindamas Vilniaus gyventojų prašymą, 1503 metais liepė išmūryti miesto gynybinę sieną. Gynybinės sienos statyba buvo baigta 1522 metais. Pradžioje siena turėjo penkerius vartus, vėliau – devynerius ir du gynybinius bokštus. O 17-tame amžiuje rekonstruojant sieną, buvo pastatyta bastėja. Bastėja buvo skirta artilerijos ugnimi atmušti priešą nuo miesto.
Bastėjos kompleksą sudaro: antžeminis bokštas, požeminė patrankų patalpa ir juos jungiantis tunelis. Pagrindinė bastėjos komplekso dalis – pasagos formos patrankų patalpa, kurios galuose – du fligeliai flanginiam šaudymui. Dar buvo nišos, skirtos parakui, salietrai, druskai ir kitoms medžiagoms bei įrankiams laikyti. Taip pat du židiniai apšildymui ir patrankoms uždegti.
Bėgant laikui, bastėjos reikšmė gynybai sumenko. Carinės administracijos pastangomis 19 amžiaus pradžioje buvo nugriauti beveik visi miesto gynybiniai įtvirtinimai, bastėjos teritorija paversta miesto šiukšlynu, grioviai ir mūrai užpilti.
Tik 1966 metais buvo pradėti bastėjos tyrimai ir atkūrimo darbai: atstatytas bokštas, restauruotas patrankų patalpos vidus ir juos jungiantis tunelis. 1987 metais bastėjoje atidarytas muziejus, kuriame eksponuojama ginkluotė nuo 15-ojo iki 19-ojo amžiaus: akmeniniai patrankų sviediniai, senosios patrankos ir raitelių šarvai.
Nuo bastėjos stogo atsiveria nuostabi Vilniaus senamiesčio panorama.