Kelionių maršrutai > Dviračių maršrutai

Kelionės maršrutas pėsčiomis ar dviračiu: Vilniaus centrinė dalis – svarbiausi objektai 0

Paskelbta: 2014-04-14

Nepažinodami savo šalies, nepažinsite ir savęs, o kas geriau atskleidžia paslaptis apie ją jeigu ne sostinė. Taigi siūlome iš arčiau susipažinti su svarbiausiais Vilniaus objektais.

MARŠRUTO CHARAKTERISTIKA

Maršruto atstumas

Apie 4  km.

Maršruto trukmė

Apie 3 val.  ( Neskaitant stotelėse praleisto laiko)

Orientacinė degalų kaina

Orientacinė lankomų objektų kaina

VILNIUS

A. VILNIAUS AUKŠTUTINĖ PILIS

 AUK

Aukštutinė pilis, stovinti LDK sostinėje Vilniuje ant kalno, žinoma jau nuo 1323 m. Ši pilis kartu su Žemutine bei Kreivaja pilimi sudarė pagrindinį gynybinį kompleksą bei buvo laikoma vienu svarbiausiu politinių centrų. Kiek žinoma iš šaltinių, medinė pilis sudegė gaisro metu, bet XV a. Vytautas Didysis pastatė naują mūrinę pilį, kurios griuvėsius galime išvysti šiomis dienomis. Aukštutinės pilies reikšmė mieste pamažu menko, o nuo XVII a. ja buvo nustota naudotis. XIX a. pradėti restauravimo darbai, kurie tęsėsi ir sovietmečiu. Dalis Aukštutinės pilies – Gedimino bokštas – buvo atnaujinta Nepriklausomybės metais.

B. GEDIMINO BOKŠTAS

 1277915087fbkv08265

Gedimino bokštas yra Aukštutinės pilies autentiška  išlikusi dalis. Šiuo metu bokštas laikomas Vilniaus miesto simboliu. Nuo 1960 m. bokšte veikia muziejaus ekspozicijos, o nuo 1988 m. viršūnėje plėvesuoja Lietuvos vėliava. 2003 m. buvo įrengtas modernus keltuvas, kuriuo pakilus atsiveria Vilniaus miesto panorama.

C. ARKIKATEDRA BAZILIKA

 vilnius-cathedral-4

Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika laikoma Vilniaus širdim. Ji stovėjo jau karaliaus Mindaugo valdymo laikais, prie jos buvo prisilietę visi žymiausi Lietuvos valdovai. Didinga šventovė pastatyta dar XIII a. šalia Aukštutinės pilies. Ją 1251 m. pastatė pats Lietuvos karalius Mindaugas. 1387 m. didysis kunigaikštis Jogaila pastatė naują šventovę, kuri sudegė, tačiau čia prisidėjo Vytautas Didysis, kuris ją atstatė. 1820 m. architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius katedrai suteikė naujų klasicistinio stiliaus formų. Katedros viduje išvysite puošnius kupolus, tapytas sienas, altorius, stebuklais garsėjantį Švč. Mergelės Marijos paveikslą bei vienuolika koplytėlių bažnyčios šonuose (puošniausia laikoma Šv. Kazimiero koplyčia, kurioje yra palaidotas šventasis Lietuvos globėjas). Katedros požemiuose ilsisi Ignoto Masalskio, Aleksandro Jogailaičio, Barboros Radvilaitės ir Vladislovo Vazos palaikai. Vykstant katedros rekonstrukcijos darbams požemyje buvo atrasta XIV a. freska su Nukryžiuotojo atvaizdu – tai seniausias Lietuvos sieninės tapybos kūrinys.

D. ARKIKATEDROS VARPINE

 varpine_01-02_dt

Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika laikoma Vilniaus širdimi. Greta jos stovi nepaprasto grožio varpinė.

E. SEREIKIŠKIŲ PARKAS

 sereikiskiu-parkas-62063427

Parkas yra įkurtas prie Gedimino pilies kalno ir Vilnelės upės, puoselėjamas dar nuo karalienės Bonos laikų. Parkas buvo įkurtas XVII a. bernardinų vienuolyno teritorijoje. Parke augo gausybė rūšių medžių, įrengta ir tvenkinių. Po 1863 m. sukilimo parke buvo įrengtos kareivinės, todėl pats sodas sumenko. 1799-1919 . parkas buvo paskelbtas Botanikos sodu, kuris buvo pirmasis viešasis parkas Rytų Europoje. Sovietmečiu parko pavadinimas buvo kitoks – Jaunimo sodas. Tik vėliau jis įgavo dabartinį. Parkas išsiskiria savo vandens tiekimo stotimi, kuri yra seniausia mieste, bei geriamo vandens laboratorija.

F. BERNARDINŲ BAŽNYČIŲ ANSAMBLIS

 bernardinu ansam

Šv. Onos bažnyčia laikoma viena gražiausių ir garsiausių šventovių visoje Lietuvoje. Ji pastatyta XV a. Prahos architekto Benedikto Reijto. Bažnyčia išsiskiria savo originaliais fasadais, kuriems prireikė net 33 skirtingo profilio plytų. Bažnyčia dar kitaip vadinama liepsnotosios gotikos pavyzdžiu, kuri traukia tiek turistų, tiek tyrinėtojų dėmesį. Bažnyčios vidus buvo ne kartą keistas, tačiau išorė išliko nepakitusi. Šv. Onos bažnyčia glaudžiasi su Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, pastatyta bernardinų. 1490 m. buvo pastatyta mūrinė tvirtovė ir vienuolynas. Bažnyčia išsiskiria fasado nišoje 1846 m. Kanuto Rusecko tapyta freska, kurioje vaizduojamas Nukryžiuotasis ir pranciškonų šventieji. Bažnyčia laikoma viena didžiausių gotikinių šventovių visoje Lietuvoje.

G. PILIES GATVĖ

 Pilies gatvė efoto 1_4

1530 m. jau minima gatvė laikoma seniausia Vilniaus gatve. Iki XVII a. gatvė buvo vadinama Kanauninkų vardu, dėl šalimais įsikūrusių kanauninkų. Gatvė jungė pilį ir Katedros aikštę, tad buvo tapusi viena svarbiausių prekybos takų, vėliau išsišakojusi net 17 į gatvelių. Šioje gatvėje statėsi namus tik pasiturintys miesto gyventojai ir didikai. Čia visuomet šurmuliuodavo turgūs, XVIII a. viename iš kiemų buvo įkurtas Vilniaus universiteto botanikos sodas. Gatvėje yra išlikę daug senųjų pastatų fragmentų: kiemelių, arkų, skliautų, laiptų bei gotikinio, renesansinio ir barokinio stiliaus pastatų

H. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRA

 rodyklė

1387 m. priėmus krikštą, Didysis kunigaikštis įsteigė Vilniaus vyskupiją. 1388-1398 m vyko rūmų statybos, kurie priklausė Vilniaus vyskupui Andriui Vasilai. Prie rūmų statybos prisidėjo ir architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Rūmų ansamblis ne kartą buvo niokojamas gaisrų, XIX a. tapo Rusijos caro rezidencija, vėliau Michailo Muravjovo buveine. Rūmai garsūs tuo, jog čia 1812 m. buvo apsistojęs Rusijos caras Aleksandras ir net pats Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. Dabartinį klasicistinio stiliaus vaizdą rūmų ansamblis įgavo rekonstrukcijos metu, kuri vyko 1824-1832 m. vadovaujant architektams V. Stasovui ir K. Podčašinskiui. Tarpukariu rūmuose gyveno Juzefas Pilsudskis, o nuo 1997 m. čia įsikūrė Lietuvos Respublikos prezidentūra.

I. ALUMNATAS

 Vilnius._Alumnatas,_2006-08-10

XVI a. popiežiaus Grigaliaus įkurta seminarija (alumnatas), veikusi iki 1798 m. Seminarija buvo skirta nekatalikiškų šalių jaunuoliams. Alumnato pastatai buvo suformuoti XVII a., o dabar priklauso Vilniaus universitetui.

I. ROTUŠĖS AIKŠTĖ

 vilniausrotuse2

Jau nuo XV a. Rotušėje buvo rengiami turgūs ir mugės. Pirkliai atvažiuodavo iš Rygos, Maskvos ir Krokuvos. Kadaise aikštėje stovėjo bokštas-laikrodis su varpu, kuri 1781 m. buvo nugriautas, o varpas perkeltas į Šv. Kazimiero bažnyčią. Rotušės aikštėje iki XVII a. buvo rengiami įvairūs renginiai, o nuo XIX a. iš rotušės balkonų grodavo pučiamųjų orkestras švenčių metu. Nuo 2010 m. vasaros laikotarpiu tradicijos tęsiamos – vyksta pučiamųjų orkestrų pasirodymai. Taip pat aikštėje rengiamos kasmetinės mugės, koncertai, minimos valstybinės šventės, priimami svarbūs svečiai iš užsienio.

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *




Įspėjimas!
Jūsų adresas užregistruotas: 18.206.194.83
TPL.lt nekontroliuoja trečiųjų asmenų pateiktų komentarų turinio ir neatsako už jį.
TPL.lt svetainėje paskelbti trečiųjų asmenų komentarai atspindi išimtinai tik trečiųjų asmenų nuomonę.