Šv. Kotrynos bažnyčia

Šventos Kotrynos bažnyčia yra pirmoji Vilniaus bažnyčia, kompleksiškai restauruota po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Šventos Kotrynos bažnyčia – pats būdingiausias Vilniaus baroko pavyzdys. Ši viena gražiausių vėlyvojo baroko bažnyčių priklausė vienuolėms benediktinėms, o vienuolyno ansamblis formavosi nuo 17-ojo iki 19-ojo amžiaus.
Dabartinė išvaizda Šventos Kotrynos bažnyčiai suteikta, ją rekonstruojant po didžiojo 1737-ųjų metų Vilniaus gaisro. Rekonstrukcijai vadovavo architektas Jonas Kristupas Glaubicas. Jis suprojektavo grakščius bokštus ir įmantrius fasadų frontonus.

Sovietmečiu Šventos Kotrynos bažnyčia buvo uždaryta ir paversta sandėliu, todėl gerokai nukentėjo. Po restauracijos bažnyčia lankytojams duris atvėrė 2006-aisiais metais. Dabar Šventos Kotrynos bažnyčios pagrindinė nava pritaikyta koncertams, rūsiuose rengiamos parodos. Bažnyčioje repetuoja Vilniaus miesto savivaldybės meno kolektyvai, vyksta kameriniai renginiai.
Visiškai restauruotas centrinis altorius. Bažnyčios vidaus puošyba labai prašmatni. Yra lietuviško baroko meno pavyzdžių – 18 amžiui būdingų skulptūrų ir paveikslų.
Prie Šventos Kotrynos bažnyčios yra Stanislovo Moniuškos skveras ir paminklas. Stanislovas Moniuška – vienas reikšmingiausių lenkų kompozitorių. Moniuška laikomas ir lenkų nacionalinės operos pradininku. 1840-ais metais Stanislovas Moniuška vedė vilnietę ir čia apsistojo aštuoniolikai metų. Vilniuje pasireiškė kaip kompozitorius, dirigentas, vargonininkas, muzikos mokytojas ir net aktyvus visuomenės veikėjas.