Švento Mikalojaus bažnyčia

Švento Mikalojaus bažnyčia – seniausia išlikusi bažnyčia Lietuvoje, išsaugojusi beveik nepakitusius gotikos bruožus. Švento Mikalojaus bažnyčią paskutiniaisiais pagonybės metais pastatė Vilniuje įsikūrusi vokiečių bendruomenė. Pirmasis Švento Mikalojaus bažnyčios paminėjimas rašytiniuose dokumentuose – 1387-ais metais Jogailos privilegijoje.
Bažnyčia masyvi, kresna. Sumūryta gotikiniu būdu iš didelių plytų, daug kur netaisyklingai. Mūro siūlės storos, kampai ne visur statūs, o sienos ne visur tiesios. Galima įžiūrėti užmūrytus gotikinius langus.
Švento Mikalojaus gotikinė bažnyčia 18-ame ir 19-ame amžiuje įgijo baroko bruožų. Buvo iškirsti nauji langai, pristatytas bokštas, zakristija, įrengti baroko altoriai, vargonai ir rokokinis vargonų choras.
Nuo 1901-ųjų iki 1939-ųjų metų Švento Mikalojaus bažnyčia buvo vienintelė Vilniuje, kurioje pamaldos vykdavo lietuvių kalba. Tuo pačiu ji buvo ir lietuvių kultūros centras.

Sovietų okupacijos laikais šalia bažnyčios buvo pastatyta skulptoriaus Antano Kmieliausko sukurta Vilniaus globėjo Švento Kristoforo skulptūra. Tai buvo rezistencijos aktas, nes miesto herbą, kuriame vaizduojamas šventas Kristoforas, sovietų režimas buvo uždraudęs.

Šv. Mikalojaus g. 4, LT-01133 Vilnius, tel.: (5) 262 30 69

El. paštas: medardasc@yahoo.de

Pamaldų tvarka :
Šiokiadieniais: 7.30, 18.00.
Sekmadieniais: 8.00, 10.00 (vaikams), 14.00 (jaunimui).
Kunigas budi šiokiadieniais 7.00-8.00, 17.00-19.00, sekmadieniais 7.30-15.00