Žvejyba Neries upėje – Turizmas ir Kelionės Lietuvoje - TPL.lt

Žvejyba

Žvejyba Neries upėje 4

Paskelbta: 2008-09-22

Antra pagal dydį Lietuvos upė Neris, kaip ir Nemunas,
savo kelionę pradeda Baltarusijoje. Į Lietuvos
teritoriją ji įteka kiek aukščiau Buivydžių ir, nuvingiavusi
235 km, Kaune susilieja su Nemunu. Upė vandeninga, turi 35
intakus, vidutinis metinis nuotėkis žiotyse – 189 m /s, vidutinis
nuolydis – 0,32 m/km. Tėkmė vidutinė (4-6 km/h), vandens
lygis pastovus, per polaidį jis pakyla. Upės slėnis yra gilus, todėl
pakilęs vanduo neturi didesnės įtakos pakrančių gyventojams.
Sausmečiu upės vaga kiek nusenka, tačiau vandens lygį
reguliuoja Vileikos užtvanka Baltarusijoje ir gausūs Neries
intakai.

Neris negili, dažniausias gylis – 1,5-3 m,
nors vietomis yra duburių, kurių gylis siekia 4-6 metrus. Tačiau
dažniau upėje aptinkama seklumų, kur gylis nėra didesnis
nei 1 m. Upėje daug riedulių, salų, yra apie 40
didelių rėvų, dugnas akmenuotas arba žvirgždėtas,
rečiau smėlėtas ir dumblėtas. Neris ir dauguma
jos intakų (pvz., Žeimena, Šventoji, Lomena,
Laukysta, Musė, Vilnelė, Dūksta, Nemenčia ir
kt.) gana žuvingi, čia neršti atplaukia lašišos
ir šlakiai. Kai pagausėjo žiobrių populiacija,
vis daugiau šių žuvų atplaukia neršti \ Nerį.
Upę gausiai lanko meškeriotojai.
Neries pakrantės miškingos ir
puikiai tinka poilsiui. Norimą vietą
nesunkiai galima pasiekti važiuojant automobiliu
iš Vilniaus, Kauno, Jonavos, Elektrėnų,
Trakų, Ukmergės, Kėdainių, Pabradės,
Kaišiadorių. Patogu keliauti Neries pakrantėmis
nuo Lietuvos ir Baltarusijos pasienio iki Kauno kairiuoju
upės krantu, nuo Buivydžių per Santaką, Skersabalius,
Nemenčinę, Vilnių, Dėdeliškes, Rykantus, Lazdėnus, Kazokiškes,
Paparčius, Gegužinę, Ruklą, Šešuvą, Karmėlavą iki
Kauno. Vykstantys iš Kauno Neries aukštupio link gali keliauti
dešiniuoju upės krantu (pagal upės tėkmę) per Lapes,
Betygalą, Jonavą, Čiobiškį, Kernavę, Dūkštą, Šilėnus, Vilnių,
Nemenčinę.
Važiuojant traukiniu pasiekiamos tik kai kurios Neries
vietos. Važiuodami iš Vilniaus aukštupio link privažiuosite
Neries ir Žeimenos santaką, o vykdami žemupio link –
Rykantus. Įdomesnė kelionė laukia turistų, keliaujančių automobiliu.

Neryje gyvena dauguma didesnėms upėms budingų
žuvų, daugiausia sugaunama karpinių: aukšlių,
kuojų, karšių, šapalų, strepečių, meknių, ūsorių, salačių. Pasitaiko
karosų, karpių, retkarčiais lynų, raudžių. Plėšriųjų žuvų
nėra daug, vyrauja lydekos ir salačiai, mažai sterkų, vėgėlių,
retokai sugaunama ungurių, beveik nesugaunama šamų, ešerių
taip pat nėra itin daug. Neryje gerokai daugiau negu Nemune
kiršlių ir upėtakių. Kaip ir kitose krašto upėse, joje tam
tikros žuvų rūšys telkiasi atskiruose upės ruožuose. Kiršlių ir
upėtakių daugiau yra aukštupyje ir šalia intakų, ūsorių ir meknių
– žemupyje, karšių – ties Grigiškėmis ir Kernave. Tik kuojos,
šapalai ir salačiai tolygiai pasiskirsto po visą upę. Pastaraisiais
metais pagausėjo sterkų, sumažėjo meknių, strepečių, o
skerssnukiai beveik visiškai išnyko. Kiekvienais metais vis daugiau
sugaunama ūsorių ir žiobrių.
Neryje leidžiama meškerioti visas žuvų rūšis (išskyrus
lašišas, šlakius, skerssnukius) leistinais mėgėjiškos
žūklės įrankiais. Tam reikia įsigyti metinį leidimą
meškerioti neišnuomotinuose vandens telkiniuose.
Patys populiariausi žūklės įrankiai – spiningas ir plūdinė.
Jais gaudomos beveik visos upėje gyvenančios žuvys.
Neliks be laimikio ir sumanesnis muselininkas – Neryje gana
daug stambių kiršlių, šapalų, salačių, kiek mažiau upėtakių.
Museline meškere sugaunama ir stambių strepečių. Norintiems
meškerioti kiršlius ir upėtakius dera žinoti, kad šių žuvų
negalima vilioti sliekais, vabzdžiais ar jų lervomis.
Perspektyviausios žūklavietės yra šios: Neries kilpa
ties Buivydžiais, Neries ir Žeimenos santaka, didelė upės kilpa
ties Nemenčine, upės ruožas Vilniuje nuo Žvėryno iki Lazdynų
tilto, kilpos ties Rykantais, Paneriais, Kernave. Geros žūklavietės
ties Bezdonės, Musės, Vilnelės, Vokės, Dūkštos, Lomenos,
Laukystos ir Šventosios intakais. Neaplenkite gausiai
Neryje išsibarsčiusių rėvų, riedulių, akmenų sangrūdų – tai puikios
žūklavietės.

Individualiam turizmui sąlygos palankios Neries ruože
nuo Buivydžių iki Nemenčinės. Čia upė teka gražiu
miškingu slėniu, daug vietinės reikšmės kelių,
įrengtos trumpalaikės stovyklavietės ir automobilių
stovėjimo aikštelės. Žemyn upe iki pat Kauno daug
gyvenviečių ir miestelių.

Alternatyvios žuklavietės – nuo Santakos ranka pasiekiami
Pailgio ežerai (apie 4 km). Kirtę Vilniaus-
Pabradės kelią, netruksite pasiekti ilgiausią Lietuvoje Asvejos
ežerą. Šalia Bezdonių yra Arvydų tvenkiniai, kur organizuojama
komercinė žūklė. Nuo Grigiškių pasukę Trakų kryptimi
kaipmat atsidursite prie vaizdingų Skaisčio, Lukos, Galvės
ežerų.

Komentarai:

    evka

    bybi nukopijuota viskas is knygos kur zuklauti :(

    birželio 1, 2016
    varna modena kuku

    labai cia viskas kakisko

    kovo 23, 2011
    mėgėjas

    kaip su iobriu vejyba Neryje ties kaunu? gal jau kimba ziobriai?

    kovo 25, 2009
    vilte

    aciu kad padejot pasiruosti geografijai

    kovo 19, 2009

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *




Įspėjimas!
Jūsų adresas užregistruotas: 54.196.73.22
TPL.lt nekontroliuoja trečiųjų asmenų pateiktų komentarų turinio ir neatsako už jį.
TPL.lt svetainėje paskelbti trečiųjų asmenų komentarai atspindi išimtinai tik trečiųjų asmenų nuomonę.