Kelionės maršrutas pėsčiomis: Saidės pažintinis takas 0

Maršruto atstumas

Apie 0.75 km.

Maršruto trukmė

Apie 1 val.

A. SAIDĖS UPELIS

Saidės upelio ilgis tik 5 km, o Neries regioniniam parkui priklauso tik šio upelio žemupys. Saidė išteka iš Didžiulio ežero. Šiuo upeliu, kaip ir Bražuole, į Nerį nuteka didžiojo Trakų ežeryno vandens perteklius. Upelį gaivina jo stačiuose šlaituose ištrykštantys šaltiniai. Siekiant išsaugoti unikalų sraunų Saidės upelį, jo vagoje esančius riedulius, siaurą stačiašlaitį kanjoną bei  santaką su Nerimi, įsteigtas Saidės hidrografinis draustinis.

A. STIRNIŲ PILIAKALNIS

Tik 1995 m. išaiškinta, kad ši įspūdinga kalva – piliakalnis. Dar prieš patvirtinant čia esant piliakalnį, gretimų kaimų žmonės pasakojo, kad ant šio kalno, tais laikais, kai Trakai buvo Lietuvos sostinė, buvusi pilis. Stirnių piliakalnis archeologų kol kas netirtas, bet iš jo gynybinių įtvirtinimų sprendžiama, kad jis įrengtas prieš 1,5 tūkst. metų. Piliakalniui parinkta gamtinių kliūčių gerai apsaugota vieta.

A. SAIDĖS RĖVA

Saidės rėva – bene didžiausia Neries rėva, esanti tarp Volų ir Saidžių kaimų, susideda iš kelių slenksčių, nuolydis – 1 m/ km. Čia upė neužšąla net per didžiausius šalčius. Tarp sielininkų gyvavo posakis:”Jei Saidžius praplauksi – toliau keliausi”, nes kitos Neries rėvos nebuvo tokios klastingos. Pavojinga ji ir šiomis dienomis, taigi keliaujantiems vandens maršrutais čia reikia pasisaugoti.

A. DIDYSIS SAIDĖS AKMUO

Stūkso Saidės akmuo šio upelio pakrantėje kaip, gal būt, stūksojo galingos upės šlaite kažkur šiaurėje,  Švedijoje ar Suomijoje. Tik buvo jis ten daug didesnio, gal net kelių kilometrų aukščio, kalno dalimi.     Laikui bėgant ir klimatui Žemėje šaltėjant, ledo kepurė šiaurėje pradėjo augti ir storėti. Galų gale storas ledo sluoksnis pradėjo slinkti į pietus. Prieš dešimtis tūkstančių metų iš šiaurės, šiaurinės Švedijos ir Suomijos, pajudėjęs ledynas nuo kalno nuplėšė uolos gabalą ir pradėjo ridenti į Lietuvą. Šio proceso metu iš uolos liko tik šis riedulys. Net ir atkeliavęs į Lietuvą, jis turėjo būti gerokai didesnis, nes jo kraštai nuskilę, netoli randame panašios sudėties riedulio gabalų.

A. SLĖNIO BIOLOGNĖ ĮVAIROVĖ

Saidės pažintinis takas vingiuoja tarp senų gumbuotašakių ąžuolų. Ąžuolas lietuvių literatūroje, tautosakoje virtęs ištvermės, taurumo, stiprybės simboliu. Įvairus Saidės slėnio sparnuočių pasaulis. Paskutinėmis balandžio dienomis čia sugrįžta margasparnės musinukės. Gausu čia ir karetaičių, liepsnelių, sodinių ir juodgalvių devynbalsių, įvairiausių zylių. Aptinkami ir didieji margieji geniai. Jų vaidmuo milžiniškas, kadangi kiekvienais metais išsikala naują uoksą ir taip suteikia vietas lizdams daugeliui rūšių smulkių uoksinių paukščių. Saidės upelyje įsikūrė bebrai. Šie nagingi gamtos inžinieriai keliose vietose pastatė užtvankas.