Laisvės aikštė

Laisvės aikštė – trikampė Panevėžio širdis, į kurią per visus miesto gyvavimo amžius sueidavo stambiausios arterijos – gatvės. Laisvės aikštėje stūkso savivaldybės pastatas, bankai, čia vyksta svarbiausi miesto įvykiai ir šurmuliuoja šventės, žmonės pramogų ieško savitos architektūros pastatuose įsikūrusiose jaukiose kavinukėse ir mažose parduotuvėlėse. Laisvės aikštės epocha prasidėjo labai proziškai – nuo turgaus. Ilgą laiką pavadinimo neturėjusią aikštę miestiečiai vadino Turgaus aikšte. Šis vardas oficialiai įteisintas 1872 metais. Aikštė ne kartą buvo perkrikštyta. Carizmo laikais ji vadinta centrine, tarpukariu Laisvės aikšte. Sovietmečiu ji tapo Lenino aikšte, su proletariato vado paminklu garbingiausioje vietoje. Atgavus Lietuvos Nepriklausomybę, aikštei grąžintas Laisvės vardas. Čia stovėjęs Lenino paminklas dabar stūkso Grūto parke. 1998 metais vyko Laisvės aikštės rekonstrukcija. Pagal architekto Valdo Klimavičiaus projektą aikštė įgavo savitą, o kartu ir rafinuotą išvaizdą: su plačiais trinkelėmis grįstais takais, jaukiomis poilsio erdvėmis, moderniu apšvietimu ir žaliomis vejomis, kurias puošia skulptūros. Laisvės aikštės viduryje trykšta fontanas, prie kurio giliai po betono sluoksniu paslėpta kapsulė su laišku ateinančioms kartoms.