Žagarės dvaras (Naryškino rūmai)

Rūmai puošti kolonomis, pastato frontone – Naryškino herbas. Rūmuose yra 60 kambarių, kurių interjeras buvo puošnus, tačiau neperkrautas dekoro elementais. Svarbiausias interjero akcentas – baltų koklių krosnys. Antro aukšto kambariai buvo pusiau vasariniai. Pietinėje pusėje buvo svečių, o šiaurinėje – medžioklės kambariai. Kiti svarbūs pastatai – arklidės. Tai pseudogotikinio stiliaus statiniai iš raudonų plytų.

Dvaro savininkai nuolat keitėsi. Jis yra priklausęs Syrevičiams, Umestauskiams ir keliems kitiems didikams. XVIII a. pab. dvarą nusipirkęs M. Butleris pasistatė trobesius kitoje vietoje, o buvusią dvarvietę užleido Senosios Žagarės kapinėms. Vientiso Senosios Žagarės sodybos ansamblio neišliko. Jį primena tik išlikę atskiri buvusio dvaro parko fragmentai. Verta dėmesio čia auganti liepa, viena didingiausių Lietuvos parkuose.
Rastas XIX a. pradžioje inventorius liudija, jog Žagarės dvaro rūmai tada buvo mediniai, su akmenų pamatu. 1865 m. inventoriuje jau minimas mūrinis dviejų aukštų rūmų pastatas, vaisių sodas prie jo bei mūrinis namas su oranžerija ir rūsiu. Dvaro ansamblis galutinai suformuotas XIX a. pabaigoje.
Jis išsidėstęs šiaurrytiniame miestelio pakraštyje, kertamame Žagarės–Joniškio kelio. Lygiame reljefe skleidžiasi kelios pastatų grupės: parko apsupti rezidenciniai rūmai, netoli jų – žirgyno kompleksas, atokiau šiaurės kryptimi – ūkiniai trobesiai, malūnas, dvaro darbininkų namai.
1914 – 1915 m. vokiečiai išsivežė daug dvaro gėrybių bei istorinių vertybių, o rūmai buvo apgadinti.

Adresas: Žagarė, Joniškio r. sav.
Nuotraukos Giedrės Adomaitytės.