Kelionių maršrutai > Pėsčiųjų maršrutai

Kelionės maršrutas pėsčiomis – Dubravos rezervatinė apyrubė 0

Galbūt kartais saugojimas yra pervertinamas, tačiau didžiausios vertybės turi būti apsaugotos. Mūsų šalis išskirtinė savo unikaliu gamtiniu karkasu, o dauguma saugomų vietų tai nuostabūs gamtos kampeliai. Nepagailėkite savo laiko ir susipažinkite su mūsų gamtos lobiais Dubravos eksperimentinėje miškų urėdijoje, esančioje Kauno rajone – Vaišvydavoje.

MARŠRUTO CHARAKTERISTIKA

Maršruto atstumas

Apie 1.9 km.

Maršruto trukmė

Apie  2 val.

Orientacinė degalų kaina

Orientacinė lankomų objektų kaina

DUBRAVOS REZERVATINĖ APYRUBĖ

Rezervatine apyrube vadinamas nedidelio ploto gamtinis rezervatas. Ši  120 ha. ploto apyrubė  įsteigta 1994 m., siekiant išsaugoti retas miško augavietes, našius spygliuočių medynus ir kitas vertingas augalų bendrijas. Prieš važiuodami ten privalote žinoti keletą svarbių dalykų:

  • Dubravos rezervate rekomenduojama lankytis grupėmis, o ne pavieniui.
  • Draudžiama lankytis Dubravos rezervate vėjuotomis dienomis, pučiant stipresniam nei 15m/s vėjui.
  •  Draudžiama judinti ar kitaip bandyti nuversti stovinčius sausus medžius. Krintančios šių medžių viršūnės ir šakos gali stipriai sužaloti apačioje stovinčius žmones.
  •  Draudžiama laipioti ant nuvirtusių sausuolių, nes paslydus ant jų galima susižeisti.
  • Taipogi, draudžiama vaikščioti nežymėtais takais, žaloti augmeniją ar miško dangą.

Pradėjus pažintinę kelionę nuo pirmojo stendo, takas bus aiškiai sužymėtas ryškiai žaliomis rodyklėmis ant medžių kamienų. Būtinai vadovaukitės jomis, kad nenuklystumėte į gūdesnę apyrubės dalį.

Aptarsime pažintinio tako stoteles, kurios padės Jums susipažinti su saugomais gamtos turtais.

A. PIRMOJI STOTELĖ

 800px-Dubravos_pelkės_takas._Prie_kelio

Čia gausite bendrąją informaciją apie rezervatą ir jo istoriją.

B. ANTROJI STOTELĖ – REZERVATO PUŠYNAI

 pus

Dubravos rezervatinėje apyrubėje daugiausia ploto užima normalaus drėgnumo ir pelkiniai pušynai. Gryni pušynai rezervate auga tik aukštapelkėje, nes sausesnėse augavietėse visur esama eglių ir kitų rūšių medžių.
Aukščiausia išmatuota pušis yra 38 m aukščio. Storiausia pušis yra beveik 78 cm storio ir beveik 8m3 tūrio. Našiausiame rezervato pušyne yra sukaupta 460m3/ha medienos.

C. TREČIOJI STOTELĖ – SAUSUOLIAI IR VĖJAVARTOS

 vejavartos

Rezervato virtėliai ir sausuoliai medžiai sudaro neatsiejamą eko sistemos dalį, ypač reikalingą naudingųjų miško vabzdžių vystymuisi ir miško bendrijų biologinei įvairovei palaikyti. Vėjavartų ir vėjalaužų visuomet pagausėja po didžiausio Saulės aktyvumo periodų.

D. KETVIRTOJI STOTELĖ – MIŠKŲ PAUKŠČIAI

 gen 1

Iš visų Lietuvoje perinčių ar sutinkamų paukščių miško aplinkai sąlyginai priskiriama virš 110 rūšių. Dubravos rezervate paukščių ir gyvūnų pageidaujama rami ir natūrali aplinka susidarė per paskutinius 45 metus., nutraukus ten aktyvią ūkinę veiklą ir išretėjus miškui dėl vėjavartų ir vabzdžių kenkėjų invazijų.

E. PENKTOJI STOTELĖ – EGLYNAI

 img_821

Eglynai – vieni iš daugiausiai paplitusių medynų Lietuvoje. Jie užima 442 tūkst. ha, arba 23% Lietuvos miškų ploto. Eglė yra vidutiniškai reikli dirvožemio derlingumui medžių rūšis, todėl eglynų nerasime smėlynuose, pelkėse ir derlingiausių dirvožemių augavietėse. Aukščiausia išmatuota rezervato eglė yra 37,5 m. aukščio. Storiausia eglė yra net 74 cm storio ir 7m3 tūrio.

F. ŠEŠTOJI STOTELĖ – MIŠKŲ ŽVĖRYS

 stirna

Didelė dalis iš 74 Lietuvoje sutinkamų žinduolių rūšių gyvena miško aplinkoje. Žvėrys, kaip ir paukščiai, turi savo teritorijas – iki keleto šimtų ar net tūkstančių hektarų. Žinduoliai Lietuvoje ir Dubravos girioje bei jos aplinkoje skirstomi pagal gausos kategorijas: išnykusios, prie išnykimo ribos, pažeidžiamos, retos, nenustatyta, atkurtos.
Dubravos girioje gausu stirnų, voverių, šernų, lapių, kiaunių, galima sutikti ir briedžių. Iš retų galite sutikti barsuką ar kanadinę audinę.

G. SEPTINTOJI STOTELĖ – PELKĖS

 pelkes

Pelkės – tai žemės sklypai, kuriuose viršutinį dirvožemio sluoksnį, ne plonesnį kaip 30 cm sudaro durpės. Pelkės užima apie 6% Lietuvos teritorijos ploto. Sausumos plotai, kuriuose yra plonesnis durpių sluoksnis, vadinami užpelkėjusiomis žemėmis. Visose pelkėse auga daug retų ir nykstančių augalų bendrijų. Deja, dėl melioracijos ir durpių gavybos per keletą paskutinių dešimtmečių buvo nusausinta daugiau kaip 70% visų šalies pelkių. Dubravos rezervate yra aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių, apaugusių mišku ir bemiškių plynių. Durpių storis siekia iki 1,5 m. gylio. Anksčiau bemiškių plotų buvo daugiau. Dabar, vykstant savaiminiam dirvožemio sausėjimui, pelkės apželia mišku.

H. AŠTUNTOJI STOTELĖ – POILSIAVIETĖ

 poil

Susipažinę su visomis gamtos grožybėmis ir praėję visą pažintinį taką rasite puikią poilsiavietę, kurioje galėsite prisėsti, pasimėgauti ramybe ar surengti pikniką.

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *




Įspėjimas!
Jūsų adresas užregistruotas: 100.25.40.11
TPL.lt nekontroliuoja trečiųjų asmenų pateiktų komentarų turinio ir neatsako už jį.
TPL.lt svetainėje paskelbti trečiųjų asmenų komentarai atspindi išimtinai tik trečiųjų asmenų nuomonę.