Kelionės maršrutas pėsčiomis – Klaipėdos skulptūrų ir paminklų kelias 0

Maršruto atstumas

Apie 5 km.

Maršruto trukmė

Apie 1val. 30 min. ( Neskaitant stotelėse praleisto laiko)

Orientacinė degalų kaina

–

Orientacinė lankomų objektų kaina

–

A. MIESTO SARGAS.

Ankstyvą 2006 metų vasarą, Turgaus aikštėje buvo įkurdinta bronzinė Dobermanų veislės šunį vaizduojanti skulptūra „Senamiesčio sargas“, kuris nuo šiol saugo Klaipėdos senamiestį.

B. NERINGA

Ties Klaipėdos senamiesčio pradžia miestą puošia skulpTūra pavadinimu „Neringa“. Skulptūroje vaizduojama moteris savo rankose du laivus. Milžinės idėja įprasmina ne didžiuliais masteliais, o maksimalia formos įtampa, koncentruota energija. Kildama aukštyn, plastinė ir emocinė įtampa susikaupia viršutinėje skulptūros dalyje: laivų burės, sparnai ir centrinę kompozicijos ašį vainikuojanti individualizuotų bruožų Neringos galva. Tipas kiek rūstokas, primenantis atšiaurią pamario gamtą. Paminklinė kompozicija su vingiuotais ir laiptuotais takeliais ir laipteliais aplink skulptūrą asocijuojasi su jūros raibuliavimu ar supustytomis kopomis.
(Skulptorė D. Matulaitė, architektas R. Buivydas)

C. LAUKINIS VYRAS

1707 m. Friedricho priemiesčiui buvo suteiktas Friedricho miesto vardas, herbas ir vėliava. Herbe buvo vaizduojamas ąžuolo lapais vainikuotas laukinis vyras, dešine ranka atsirėmęs į inkarą. O ant vėliavos karūna su susipynusiomis raidelėmis FR (Friedruch Rex)

D. SENAMIESČIO PAŠTAS

Tiltų ir Turgaus gatvių sankirtą puošia dekoratyvinė pašto dėžutės skulptūra. Idėja padovanoti miestui meno kūrinį kilo Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos nariams. „Senamiesčio pašte“ laiškus su naudingomis, įdomiomis idėjomis, pasiūlymais ir linkėjimais gali palikti visi norintys. Manoma, kad jį galima puikiausiai išnaudoti siekiant sužinoti miestiečių nuotaikas, išgirsti jų vertinimus.

E. PUODYNĖ SU PINIGAIS

Prie pastato Tiltų gatvėje 1 galite išvysti išverstą puodynę su monetomis. Pasak skulptūros autorės, Inos Šuliak, šiame 1915-1916 metais statytame name veikė pirmoji uostamiesčio taupomoji kasa ir šia skulptūra autorė norėjo priminti šį faktą.Bronzinė puodynė padaryta remiantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje esančiais eksponatais. Monetos skirtingos – įvairių dydžių, įvairių šalių ir laikotarpių, yra ir su Klaipėdos simbolika. Tokia monetų įvairovė simbolizuoja tai, kad Klaipėda – uostamiestis, kur suplaukia prekiaujant su užsienio valstybėmis gauti pinigai.

F. KATINAS DŽENTELMENO VEIDU

Daugelį metų Klaipėdos senamiesčio traukos objektu buvo tapusi granitinė katino su džentelmeno veidu skulptūra, kurią 1980-aisiais metais sukūrė dailininkas R. Midvikis. Du kartus po vandalų siautėjimo skulptūra buvo atstatyta, bet netrukus vėl dingo. 2006 m. vasarą, miesto gimtadienio proga katinas vėl sugrįžo į savo vietą skvere Kalvių gatvėje.Katinas yra katinas – vaikšto, išeina ir grįžta kada nori. Anuomet „Senamiesčio katinas“ turėjo slaptų galių. Ar jų neprarado beklajodamas, netruksite įsitikinti patys.

G. SLIBINAS

Senamiestyje ant sienos priešais „Pėdos“ galeriją įkurdintas „Slibinas“. Apie 145 kg sverianti, 320 cm ilgio, plieno, bronzos bei granito skulptūra – tarsi mistinis Klaipėdos vardo atsiradimo legendos įamžinimas – du broliai išėjo ieškoti vietos miestui. Vienas išėjo aplinkkeliu palei upę, kitas pasirinko artimesnį kelią per pelkes ir pražuvo. Vėliau brolis radęs pražuvėlio pėdsakus ir klaikią pėdą. Toje vietoje brolio atminimui atsiradusi Klaipėda. Slibino skulptūra, anot jos autoriaus, simbolizuoja ryšį tarp žemės ir dangaus, vandens ir ugnies. Padaras siena slenka žemyn, o iš jo nasrų į didelę pėdą bėga vanduo.

H. STEBUKLINGASIS PELIUKAS

Klaipėdos senamiestyje, Kurpių ir Kepėjų gatvių sankryžoje, pastatyta miniatiūrinė skulptūra iš bronzos ir akmens – „stebuklingasis peliukas“. Skulptūrėlė apjuosta bronzine juosta su burtažodžiais: „Mintis paversk žodžiais – žodžiai taps stebuklais“. Autorių teigimu, peliukas stebuklingas ir išpildys gerus norus, reikia tik juos pašnibždėti stebuklingajam peliukui į ausį.

I. BOKŠTAS

Klaipėdos senamiestyje, Pasiuntinių, Kepėjų ir Jono gatvių susikirtimo skvere esanti skulptūra „Bokštas“ simbolizuoja  Klaipėdos miestiečius ir jų kasdienį gyvenimą Klaipėdoje. Bokštas yra vaizduojamas tarsi namas, kuriame galima atrasti gyventojų gyvenančių mieste iš skirtingų epochų. Kiekviena „Bokšto“ siena yra kitas laikmetis. Skulptūroje vaizduojami miestiečių kasdieniai rūpesčiai ir džiaugsmai. Skulptūroje vaizduojamos ir įviarios detalės, kurių kiekviena pasakoja savo istoriją. Skulptūra pastatyta 1990 m.

J. TARAVOS ANIKE

1912 m. Teatro aikštėje įrengtas fontanas buvo skirtas Klaipėdoje gimusio poeto, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Simono Dacho atminimui. Skulptūra vaizduojanti jaunutę basą mergaitę – vieną iš poeto apdainuotų herojų. Tai buvo pirmas humanitarinio turinio memorialinis statinys šiame krašte. Nuo kitų oficialių paminklų jis skyrėsi lyriškumu, romantiškumu ir demokratiškumu. „Taravos Anikės” meilės daina dainuojama ne tik Vokietijoje, bet ir Šveicarijoje bei Austrijoje. Ją galima rasti tarp Vokietijos liaudies dainų. o Miuncheno rotušės varpai dar ir šiandien skambina šią melodiją.

K. VĖJAS

Ketvirtus metus rengiamame Tarptautiniame kalvystės plenere „Keturi vėjai“ – 30 kalvių iš visos Lietuvos ir užsienio (Čekija, Latvija, Rusija), sukūrė vėjarodę VĖJO stichijos tema. Kaip ir senosiose Kuršių vėjarodėse su ženklais ir užkeikimais, taip ir 2010 m. plenero kalviai, komponavo savo užkeikimus ir vėjo simbolius, ir kiek vienas meistras juos perteikė savaip. Nepamiršo kalviai ir simbolinio priekalo,  kalvių jėgos ir ugningos kūrybos emocijos akcento. Visi šie simboliai pačioje vėjarodėje, atspindi galingą VĖJO energijos lauką.Tikimės, kad ši vėjarodė – ketvirta kalvių dovana Klaipėdos miestui, patiks miestelėnams ir miesto svečiams.
(Skulptūros autoriai visi kalvystės plenere dalyvavę kalviai)

L. JUODASIS VAIDUOKLIS

Jeigu dar nematėte, kaip atrodo tikras vaiduoklis – išvysite, o dar geriau – jei su juo susidraugausite. Tada ši paslaptinga būtybė taps sėkmės ir gerovės pranašu.
Piliavietės pašonėje, greta pasukamojo tiltelio yra įsikūrusi bronzinė vaiduoklio skulptūra. Tai iš vandens į krantą žengiančio Vaiduoklio siluetas. 2,4 metrų aukščio mistinis personažas yra išlietas iš bronzos, o virš kranto linijos iškilsianti jo dalis turi savo paslaptį: kiekvienas, priėjęs prie Vaiduoklio, bus vaiduokliškai pasveikintas…
Skulptūra įkūnija vieną iš senųjų Klaipėdos legendų, kurioje pasakojama, kaip 1595 metų Klaipėdos pilies sargybinis Hansas fon Heidė iš Ditmaršo žemės staiga išvydo vaiduoklį… Mistiškas legendos svečias po trumpo pokalbio su kariškiu įspėjo, jog miestui gali „grūdų ir malkų pritrūkti…“, o po to taip pat netikėtai pradingo rūke.

M. KNECHTAI

Danės upės krantinėje įrengti šeši knechtai Lietuvos buriuotojams, kurie pirmą kartą 1989 metais ryžosi perplaukti Atlantą ir jachtai „Ambersail“, kuri 2009 m. Lietuvos vardo tūks­tantmečiui paminėti apiplaukė aplink pasaulį.

N. KETURI VĖJAI

2007 metais tris dienas Klaipėdos miesto Pilies muziejuje vykusiame tarptautiniame kalvystės plenere „Keturi vėjai“ susitikę pusšimtis profesionalių kalvių iš įvairių pasaulio šalių nukaldino ir padovanojo miestui bendrą skulptūrinę kompoziciją pavadimu „Keturi vėjai“.
„Keturi vėjai“ – tai daugiau nei 3 metrų aukščio metalo konstrukcija, kurią sudaro pagrindinė ašis ir prie jos pritvirtinti plenero metu kalvių sukurti darbai vėjo tema.

O. VAIKYSTES SVAJONĖ

Skulptūrinė kompozicija „Vaikystės svajonė“, įkūnijanti vaikystėje gimstančias įspūdingiausias ir reikšmingiausias svajones, buvo pastatyta Klaipėdos uosto kruizinio  terminalo teritorijoje. Tai vieta, kur atkeliauja didingi kruiziniai laivai, kur mėgsta buriuotis miestelėnai ir miesto svečiai. Skulptūrinę  kompoziciją, turinčią vienintelę misiją – puošti miestą, sudaro ant didžiulio akmens pasilypėjęs ir už pavadėlio laikantis grakštų skaliką berniūkštis, jūreiviška kepurėle mojuojantis praplaukiantiems laivams. Natūralaus ūgio (140 cm) padauža, bei jo šunelis matosi iš tolo ir džiugina keliaujančių mariomis žvilgsnį.

P. LIETUVOS VARDO TŪKSTANTMEČIO PAMINKLAS

Danės pakrantę puošiantis kūrinys yra padarytas iš granito ir bronzos. Iš pastarosios nukaldintas ant žirgo jojantis raitelis. Bronzinė figūra iškilo ant granitinio rutulio, kurį laiko apie 4 m aukščio kolona. Paminklo skulptūrinė dalis yra pasukta lygiagrečiai su Tiltų gatve, žirgo galva žiūri į Danės upę, o raitelio – į Biržos tiltą. Ant kolonos šiuolaikišku šriftu lietuvių ir lotynų kalbomis yra iškaldinta, kad paminklas skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.

Q. ŽVEJAS

1971 m. Jūros šventės metu priešais buvusią rotušę buvo pastatyta K. Kisielio skulptūra „Žvejys“. Anksčiau toje vietoje stovėjo 1907 m. pergalės prieš Napaleoną šimtmečio atminimui pastatytas Borusios paminklas. Borusios paminklas kartais dar vadinamas Tautiniu paminklu – Klaipėda buvo vienintelis Prūsijos miestas, kurio nebuvo okupavusi Napaleono kariuomenė.
Po 1923 metų lietuviai sukilėliai nukėlė paminklą ir nugabeno į rotušės kiemą. Ketvirto dešimtmečio pabaigoje, sustiprėjus vietinių vokiečių nacionalistinėms nuotaikoms, jis buvo vėl atstatytas. Per Antrąjį pasaulinį karą paminklas dingo, o jo vietoje tarybiniais metais pastatyta „Žvejo“ skulptūra. Aplink skulptūrą įrengtas, vasarą veikiantis, fontanas.

R. KLAIPĖDIETIS

2008-tųjų vasarą Mažvydo alėjoje buvo įkurdinta statulėlė – berniukas, puošiantis Klaipėdos miesto herbą ant vieno iš pastatų Tiltų gatvėje. „Klaipėdiečiu“ pavadinta puošmena yra apie 45 cm aukščio bronzinė statulėlė.“Klaipėdietis“ kaip dovana miestui buvo sukurtas, minint 750-ąjį miesto jubiliejų. Skulptūrėlei dar prieš įsikuriant savo dabartinėje vietoje ji puošė J. Janonio gatvėje esančią biblioteką. Tai ne sėdintis, o vaikščiojantis „Klaipėdietis“, truputį įžūlus. Pasak autorių, ši skulptūrėlė neturi magiškų galių, tad sugalvoti norų ir jos glostyti nereikia, pakanka tiesiog grožėtis.

S. KANČIA

Iš pažiūros įprastiniame name pokario metais buvo įkurdintas KGB skyrius, I II aukštuose – tardymo kambariai, rūsiuose buvo kankinama. I.Kanto ir S.Daukanto gatvių kampe 1997 m. atidengtas ir pašventintas memorialas 1940-1990 metais nukentėjusiems nuo nacistinės ir komunistinės okupacijos. Memorialo centre – bronzinė vyro figūra, poza primenanti Rūpintojėlio siluetą, būdingą lietuvių liaudies skulptūrai, tačiau galvą spaudžia ne erškėčių vainikas – ji suveržta metaliniu lanku. Memorialas yra skirtas Klaipėdos politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti.

T. KAMINKRETYS

Klaipėdoje ant „Žvejų“ baro stogo įsitaisė bronzinio „kaminkrėčio“ skulptūra. Norint atgaivinti senąją kaminkrėčių legendą, atnešti Klaipėdos senamiesčiui daugiau laimės ir patrauklumo, sušildyti jo dvasią ir žmones pralinksminti, šalia burlaivio „Meridianas“ buvo įkurdintas senamiesčio simbolis – „kaminkrėtys“. Tikima, kad palietus prie pastato sienos pritvirtintą sagą mus visus aplankys laimė. Kaminkrėčiai visada buvo senųjų miestų palydovai, tačiau ši profesija beveik išnyko perėjus prie centralizuoto šildymo. Nedaug kas atsimena, kad gatvėje sutikus suodiną juodą kaminkrėtį reikėdavo paliesti jo drabužį arba čiupti už sagos (pageidautina juodos) ir sušnibždėti norą: kaminkrėčiai atneša laimę. Skulptūra yra 2,4 metro ūgio ir maždaug 300 kg svorio.

U.LAIKO KNYGA

Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos kiemelį puošia ir laiką skaičiuoja meninis akcentas „Laiko knyga“.
„Laiko knyga“ tai saulės laikrodis – kalendorius. Saulės laikrodis – tai vienas natūraliausių laiko matavimo prietaisų. Pažvelgę į „Laiko knygą“,  jūs sužinosite, koks šią akimirką yra tikslus Saulės laikas Klaipėdoje (tikras, natūralus, duotas Gamtos), o ne tas, kurį mums lemia sutartinės laiko juostos ir rodo įprasti laikrodžiai.
Saulės laikrodžio-kalendoriaus veikimo principas toks pat paprastas ir tobulas kaip pati Visata.

V. ARKA

Danės pakrantę puošiantis kūrinys yra padarytas iš granito ir bronzos. Iš pastarosios nukaldintas ant žirgo jojantis raitelis. Bronzinė figūra iškilo ant granitinio rutulio, kurį laiko apie 4 m aukščio kolona. Paminklo skulptūrinė dalis yra pasukta lygiagrečiai su Tiltų gatve, žirgo galva žiūri į Danės upę, o raitelio – į Biržos tiltą. Ant kolonos šiuolaikišku šriftu lietuvių ir lotynų kalbomis yra iškaldinta, kad paminklas skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.

W. ATSISVEIKINIMAS

2002 m. vasarą prie miesto geležinkelio stoties atidengta skulptūra „Atsisveikinimas su Tėvyne“, primenanti tragišką šio krašto žmonių likimą.
1941 m. Klaipėdoje buvo 41188 gyventojai. 1945 m. sausio pabaigoje rusai, užėmę miestą, jame rado tik šešis žmones: dvi senutes lietuvininkes, du karo belaisvius baltarusius ir dvi lenkes architektes, atvežtas čia darbams. Apie 40 tūkst. Klaipėdiečių persikėlė į Vokietijos gilumą dar 1944 m. pabaogoje, o keliasdešimt civilių kartu su vokiečių armijos daliniais pasitraukė per kuršių neriją.

X. KLAIPĖDOS SKULPTŪRŲ PARKAS

Skulptūros meno mėgėjams tiesiog privalu apsilankyti. Jame rasite  116 modernios skulptūros, kurias kūrė 67 menininkai. Parkas įkurtas 1970–1977 m. Norint pastatyti dalį parko, sovietai sunaikino iki tol ten veikusias kapines, todėl pietinė dalis parko yra pastatyta ant kapų. Vakarinė parko dalis pastatyta atnaujinus iki tol buvusį parką. Šioje dalyje taip pat veikia teniso kortai, krepšinio aikštelė.